Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Individų tarpusavio santykiai populiacijos viduje. Populiacijos savireguliacija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Individų tarpusavio santykiai populiacijos viduje. Populiacijos savireguliacija

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Individų tarpusavio santykiai populiacijos viduje. Populiacijos savireguliacija. Įvadas. Individų tarpusavio santykiai populiacijos viduje. Pavienis gyvenimo būdas. Grupinis gyvenimo būdas. Populiacijos savireguliacija. Išvados.

Ištrauka

Populiacija vadinama natūraliai laisvai besikryžminančių vienos rūšies individų grupuotė, gyvenanti tam tikroje arealo dalyje. Ji yra sudaryta iš įvairaus amžiaus ir skirtingos lyties individų. Būdinga populiacijos ypatybė ta, kad jos individus sieja daugybė įvairių rūšių. Vienos populiacijos individai yra panašesni vienas į kitą negu vienos rūšies, bet skirtingų populiacijų individai. Tos pačios rūšies skirtingų populiacijų individai skiriasi morfologiškai. Gyvūnai skiriasi kūno dydžiu, plaukų, akių spalva, augalai-stiebo forma, lapų, žiedų ir vaisių dydžiu, forma bei spalva. Tačiau esminiai yra vidiniai skirtumai, glūdintys genofonde. Kiekviena populiacija turi savo geno fondą. (D. Traitakas, N. Klinkovskaja, V. Karjenovas, S. Balujevas 1987) Populiacijos individų elgsenos struktūra ir jų reakcija į aplinką yra skirtinga, nes populiacijoje susiklosto ne tik individų santykiai, bet ir elgsenos principai tarp populiacijos ir individo bei tarp skirtingų rūšių populiacijų, gyvenančių toje pačioje teritorijoje. Joje didesnė tikimybė susitikti patinams bei patelėms. Individų skaičius populiacijoje labai svyruoja: priklauso nuo kitų rūšių skaitlingumo, stichinių nelaimių ir kitų priežaščių. Tarpusavio santykius populiacijoje apibūdina jų elgsena kitų populiacijos narių atžvilgiu. Elgsena priklauso nuo rūšies savybių ir gyvenimo būdo. (Vida Stravinskienė, 2003) Mokslo šaka, tirianti gyvųjų organizmų elgseną, vadinama etologija, lyginamosios psichologijos ir zoopsichologijos kryptis. Tarp vienos populiacijos narių (individų) susiklosčiusius santykius vadiname etologine populiacijos struktūra. Gyvūnams būdinga įvairaus laipsnio bendruomeninis gyvenimas. Kai kurie gyvūnai yra tikri vienišiai ir susitinka su kitos lyties partneriais tik kai reikia daugintis. Kiti gyvena poromis ir drauge augina palikuonis. Dar kiti sudaro bendruomenes, kurių nariai (tos pačios rūšies gyvūnai) bendrauja ne vien daugindamiesi ar augindami palikuonis. Kad galėtų sėkmingai gyventi bendruomenėje, gyvūnai turi mokėti tarpusavyje bendrauti.( Sylvia S. Mader II, 2002) Gyvūnų elgsena kitų populiacijos narių atžvilgiu pirmiausiai priklauso nuo rūšies savybių, nuo to, ar gyvūnai gyvena pavieniui, ar grupėmis. Individų egzistavimo formos populiacijoje yra gana įvairios ir sudėtingos. (V. Raškauskas 1991) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-10
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai11 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis392.83 KB
Autoriusjustukas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/Dėstytojasprof.habil.dr. Vida Stravinskienė
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Individu tarpusavio santykiai populiacijos viduje. Populiacijos savireguliacija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas
  • prof.habil.dr. Vida Stravinskienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą