Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Invazinės, egzotinės rūšys
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Invazinės, egzotinės rūšys

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Invazinės rūšys. Antplūdis ir invazija. Vabzdžių invazija. Smulkūs invaziniai gyvūnai. Žala gamtai. Gamtinis balansas. Migruojantys paukščiai. Egzotinės gyvūnų bei augalų rūšys Lietuvoje. Kuršių nerijos ir Baltijos pakrantės lyguma. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Ištrauka

Upių slėniai yra vienas iš geriausių migracijų kelių augalams ir gyvūnams. Nemažai subokeaninių rūšių atkeliavo į Lietuvą Nemuno ir Merkio slėniais iš Centrinės Europos sričių Vislos-Narevo-Bebro prieledyninėmis lygumomis. Tuo tarpu kontinentinės rūšys atsirado kitais keliais, būtent iš prieledyninių Dniepro-Pripetės smėlio lygumų Nemuno kairiųjų intakų slėniais. Šiuolaikiniame floros formavimosi etape didelę įtaką užneštinių rūšių plitimui turėjo ir turi Peterburgo - Varšuvos geležinkelis, kertantis parko teritoriją. Greta upių slėniais atkeliavusių Centrinės ir Pietų Europos rūšių nemažai ir šiaurinių rūšių, išlikusių iš poledynmečio laikų drėgnuose spygliuočių miškuose, pelkėse, šaltavandenėse upėse. Šiaurinių rūšių paplitimą lemia kontinentinis klimatas ir dideli spygliuočių masyvai, o stepinės faunos atstovai, smėlynams būdingos rūšys išplitę todėl, kad čia vasarą aukščiausia temperatūra ir šiam rajonui būdingos sausos, drėgmei laidžios dirvos.
Ypač aktuali tema gamtosaugininkams ir net miestų ar kaimų gyventojams yra invazinės rūšys. Paskutiniaisiais dešimtmečiais dėl gerokai išaugusio jūrų prekybos laivyno padidėjo ir laivais gabenamų balastinių vandenų tūris. Kartu su šiuo vandeniu per jūras nekontroliuojamai perkeliami į naujas vietas įvairūs vandens organizmai. Daugelyje vietų šios svetimos rūšys iš esmės pakeitė vietines ekosistemas, padarė rimtos žalos ekonomikai ir netgi sukėlė grėsmę žmonių sveikatai.
Jau daugelį metų vabzdžių kenkėjų istorija glaudžiai siejasi su žmogaus istorija. Jos pradžią labai sunku nustatyti, kaip ir pirmojo susitikimo su žmogumi, įsiskverbimo į jo būstą prie jo maisto atsargų, laiką. Vis dėlto manoma, kad pavyzdžiui tarakonai kilę iš senojo pasaulio, iš Afrikos, Vidurio Rytų ir Azijos subtropinės zonos.
Dalies vabzdžių išplitimą lėmė laivininkystės ir armijos atsiradimas - dalis iš jų išplito su užkrėstais maisto produktais. Tarakonai išplito dėka transporto - pradžioje laivyno, vėliau geležinkelio ir aviacijos - vystymosi.
Kai kurios tarakonų rūšys, šiuo metu plačiausiai paplitusios Šiaurės Amerikoje, į šį kontinentą atsikraustė tik šio amžiaus pradžioje. Štai kaip greitai ir efektyviai jie gali įkurti naujas kolonijas. Dar ir dabar kai kurios "laukinių" tarakonų rūšys tampa naminėmis ir keliauja iš vieno kontinento į kitą.
Pradinis tarakonų antplūdis yra regioninės invazijos ir paplitimo pastatuose įžanga.
Antplūdis ir invazija yra plačių geografinių ryšių pasekmė, kurių dėka vyksta pasyvus tarakonų kraustymasis iš vieno kontinento į kitą, o paskui iš vienos šalies ar miesto į kitą. Jų paplitimas pastatuose yra grynai vietinis reiškinys, kuriame aktyviai dalyvauja patys tarakonai, nes yra pakankamai judrūs. Jis vyksta aktyvios kolonizacijos fazėje, susidarant santykinai stabilioms populiacijoms. Kiekvieno lygmens ypatybes būtina žinoti, norint sėkmingai kovoti su tarakonais.
Modernių susisiekimo priemonių dėka, ko gero didžiausią reikšmę turi konteineriai, tarakonai greitai gali nukeliauti didelius atstumus. Invazija prasideda artimiausiose įvežimo vietos apylinkėse. Tarakonai dažniausiai aptinkami pavėluotai, jeigu rūšis anksčiau šiose vietose nebuvo žinoma, ir nebuvo imtasi jokių veiksmingų priemonių esamoje stadijoje, kol išplitimo zona dar nedidelė.
Kai tarakonų atsiranda keliose tam tikros teritorijos vietose, tarpregioninė invazija yra neišvengiama. Iš tikrųjų šis reiškinys vyksta beveik pasyviai dėl nesuskaičiuojamos daugybės su žmogaus veikla susijusių plitimo kelių (transportas, komerciniai ryšiai...). Be to, tarakonų plitimą labai palengvina jų ištvermė, nes prieš įsikurdami, tarakonai gali ilgą laiką badauti. Viena tarakonų populiacija gali keliauti konteineryje į kitą kontinento kraštą, pasklisti daugelyje komercinių įmonių, po to vėl grįžti pas savininką produktų pakuotėse (pavyzdžiui, bakalėjos dėžėse). Viena apvaisinta patelė po daugelio savaičių kelionės ir badavimo, vieną kartą pasimaitinusi, gali priveisti dešimtis jauniklių, iš kurių gali išsivystyti nauja kolonija.
Po invazijos etapo tarakonai pasklinda po žmonių namus. Šiame etape jų plitimas yra aktyvus. Nors tarakonas yra kolektyvinis gyvūnas ir dažniausiai grįžta į savo lizdą, bet kai kurie individai išbėgioja, jeigu jų prieglobstyje prisiveisia labai daug gyventojų arba jeigu lizdas išardomas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-24
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis304.45 KB
AutoriusAivaras
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasG. Trakimas
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Invazines egzotines rusys [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • G. Trakimas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą