Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Alkoholis ir žala
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Alkoholis ir žala

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Alkoholis ir žmogaus organizmas. Alkoholizmas. Išvados.

Ištrauka

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų "privilegija", dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnas nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui. Dažnas mato tik momentinius pakitimus - "apsinešimą", apsvaigimą, "gerumo jausmą". Tačiau mažai kas susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal būt atsilieps senatvėje, sutrumpins gyvenimą.
Šiame darbe siekiama aprašyti alkoholio žalą žmogui. Viena iš pagrindinių problemų, kuri kyla vartojan alkoholį – priklausomybė nuo alkoholio. Kitaip ši priklausomybė dar vadinama – alkoholizmu.


Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 - 0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo, neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo plitimu.
Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai prasiskverbia pro biologines membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo įsiurbiama skrandyje, o kitas - plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.
Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti, per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu, kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir objektyviai stipresnis negu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja.
Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus, prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai).
Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi. Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs, turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas, jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.

Girtumas - fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo priežastis - alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau kaupiasi galvos smegenyse - ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką; jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.
1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 - 40 g alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika, nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).
2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 - 100 g alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus elgesys tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus. Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina.
3) Sunkaus girtumo stadiją sukelia 100 - 300 g alkoholio; prarandama orientacija, atsiranda mieguistumas, po to - visiška amnezija (žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujyje dar padidėjus, paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys pailgosiose smegenyse; alkoholis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirštama alkoholio dozė suaugusiajam 4 - 8 gramai vienam kilogramui kūno masės, vaikui - 3 gramai vienam kg kūno masės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-22
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis10.12 KB
AutoriusSarunas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas9
Švietimo institucijaAkmenės r. Papilės Simono Daukanto vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Alkoholis ir zala [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Akmenės r. Papilės Simono Daukanto vidurinė mokykla / 9 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą