Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Ekosistema (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ekosistema (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526
Aprašymas

Ekosistemos apibūdinimas. Biocenozės komponentai. Biotopo komponentai. Ekosistemų klasifikacija. Medžiagų apykaitos ratai ir energijos srautai. Mitybos struktūra ir ekologinės piramidės. Globaliniai biogeocheminiai apykaitos ratai. Tarša. Išvados.

Ištrauka

kosistemą, į kurią įeina organizmų bendrija ir jos negyvoji aplinka, geriausiai apibūdina per ją tekančios energijos srautas bei cheminių medžiagų apytakos ratai. Ir energijos srautas, ir medžiagų apytakos ratas ekosistemoje prasisdeda tada, kai dumbliai ar žalieji augalai sugeria ir pasisavina dalelę į juos krintančios saulės energijos ir panaudoja ją neorganinėms medžiagoms perdirbti į maistui tinkamas medžiagas, kuriomis maitinasi ir tiek patys augalai, tiek visos kitos ekosistemoje esančios populiacijos. Skaidytojai šias organines medžiagas vėl suskaido į neorganines medžiagas, o buvusi sukaupta energija išsiskiria šilumos pavidalu į aplinką ir išsiskaido. Ekosistema negali egzistuoti be sąveikų su kitomis ekosistemomis ir su visa biosfera. Tad yra ekologų , kurie žvelgia į biosferą kaip į visą apimančią ekosistemą. Dėl daugelio sudėtingų grįžtamųjų ryšių gyvieji organizmai veikia žemės klimatą, o šis savo ruožtu lemia biomų pasiskirstymą biosferoje. Kaip matysime, dideli įvairiausių biomų pakitimai daro nemažą įtaką klimatui, taigi ir visai biosferai.

Ekosistemos apibūdinimas.

Tarp biocenozės ir abiotinės aplinkos nuolat vyksta medžiagų ir energijos apytaka, todėl gamtoje formuojasi vieninga ir pastovi biologinė sistema- ekosistema. Ekosistemą sudaro įvairūs augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai bei fizikinių ir cheminių aplinkos sąlygų visuma. Ekosistema yra bendrosios ekologijos tyrimo objektas.
Kai kurie ekologai ekosistemą ir biogeocenozę laiko skirtingais biocenologiniais taksonais.Šiuo atžvilgiu biogeocenoze galima vadinti tokią ekosistemą, kurios pagrindą sudaro fitocenozė ir pagal ją išskiriamos bendrijos ribos.

Ekosistema- tai sausumos paviršiaus ar vandens erdvės dalis, kurioje gyvena įvairūs augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai, kartu su abiotine aplinka sudarantys vieningą kompleksą, jame nuolat vyksta medžiagų ir energijos apytaka, o ši biosistema vystosi toliau, priklausomai nuo konkrečių aplikos sąlygų. Taigi ekosistemą sudaro gyvojo ir negyvojo pasaulio komponentai- biocenozė ir biotopas (pav.1).

Biocenozės komponentai.
Pirmasis biocenozės terminą ekologijos moksle pavartojo vokiečių biologas K. Moebiusas 1877m. Dabar biocenoze laikomas sausumos arba vandens baseino plote gyvenančių augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų visuma, tarp kurių nuolat vyksta medžiagų ar energijos apytaka ir yra susiformavę palyginti pastovūs, tarpusavio santykiai bei ryšiai. Vėliau buvo pateikta biotopo- biocenozės gyvenamosios erdvės- sąvoka. Biocenozę sudaro trys pagrindiniai gyvosios gamtos deriniai: fitocenozė, zoocenozė ir mikrobocenozė bei mikroorganizmų pasaulis. Bioekologijoje galima išskirti dvi drauge plėtojamas kryptis:
Pirma- gyvosios aplinkos vienetas nagrinėjama augalų bendrija (fitocenozė), kuri iš esmės yra priklausoma nuo geosistemos abiotinių veiksnių struktūros. Fitocenozė- tam tikros augimvietės augalų rūšių visuma su jai būdinga sandara, kurią lemia augimvietės komplekso tarpusavio santykiai ir aplinkos veiksniai. Ją sudaro fototropiniai organizmai (gr. Autos- pats, trophe- maistas, pho, photos- šviesa)- producentai, arba gamintojai (lot. Pro- prieš, ducere- vesti). Tai aukštesnieji augalai- medžiaikrūmai, žolės bei samanos ir dumbliai. Producentai iš neorganinių medžiagų, anglies dioksido, vandens ir kai kurių kitų cheminių elementų sintetina sudėtingas organines medžiagas, Saulės kinetinę energija verčia potencine- chemine energija ir gamina pirminę produkciją.
Antra- tyrinėjama gyvūnų bendrija (zoocenozė), kurią daugiausia veikia mitybos grandynių susipynimas. Zoocenozę sudaro tam tikrame sausumos ar vandens baseino plote gyvenančių įvairių gyvūnų visuma su jai būdinga sandara ir rūšine sudėtimi; ši visuma egzistuoja priklausomai nuo tarpusavio santykių ir aplinkos veiksnių, o energiją gauna iš producentų pagamintos organinės medžiagos. Zoocenozę sudaro 4 pagrindinės heterotrofinių (gr. Heteros- kitas, trophe- maistas) organizmų, arba konsumentų (lot. Consumens- sunaudotojas, suvartotojas) grupės: fitifagai, zoofagai, kaprofagai, nekrofagai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-09
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis25.5 KB
AutoriusTatjana
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ekosistema (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą