Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Evoliuciją kreipiančios jėgos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Evoliuciją kreipiančios jėgos

  
 
 
12345
Aprašymas

Įvadas. Darvinizmo privalumai ir trūkumai. Funkcijų hierarchija. Gamtinė atranka. Konkurencijos vaidmuo evoliucijoje. Superkonkurentas. Išvados.

Ištrauka

Evoliucija glaudžiai susijusi su dabartinių gyvūnų ir augalų rūšių atsiradimo klausimais. Mokslininkų nuomone, milijonus metų trukusi gyvybės Žemėje istorija rodo kaip iš paprastų organizmų vystėsi sudėtingesni, vis geriau už savo pirmtakus prisitaikę prie aplinkos. Kas lėmė tokius organizmų prisitaikymus? Į šį klausimą bandė atsakyti ne vienas mokslininkas. Klasikine evoliucijos teorija laikoma Čarlso Roberto Darvino sukurta evoliucijos teorija. Jo sukurta teorija galima remtis aptariant ir ieškant atsakymų analizuojant evoliuciją, evoliuciją kreipiančias jėgas. Aptarsiu evoliuciją kreipiančias jėgas remiantis Č. R. Darvino sukurta teorija. Referatas parengtas referuojant Edmundo Lekevičiaus monografiją "Gyva tik ekosistema: ne visai tradicinis požiūris į gyvybės evoliuciją".

Darvinizmo privalumai ir trūkumai
Darvino teorija nėra griežta, todėl nelengva išskirti svarbiausius jo teorijos teiginius. Tačiau galima suformuluoti pagrindinius keturis Darvino gamtinės atrankos teorijos teiginius :
1. Organizmas yra būdinga neriboto dauginimosi potencija.
2. Tinkamų organizmams išteklių kiekis ribotas; be to, neriboto dauginimosi potencijai realizuotis trukdo ir kitos nepalankios aplinkos sąlygos: konkurentai, plėšrūnai ir parazitai, žiaurūs klimato veiksniai.
3. Gamtinėse populiacijose esama atsitiktinio (nekryptingo) pobūdžio įvairovės pagal gebėjimą priešintis nepalankioms aplinkos sąlygoms.
4. Ši įvairovė yra paveldimo pobūdžio.

Aiškiai sakant kiekvienoje generacijoje vyksta kova už būvį, kurioje laimi labiausiai prisitaikę palikuonys; šie perduoda savo paveldimas savybes kitos kartos individams, kurie savo ruožtu įtraukiami į paveldimo kintamumo, kovos už būvį ir atrankos etapus, ir taip kiekvienoje generacijoje. Tokį labiau prisitaikiusiųjų išlikimą Darvinas pavadino gamtine atranka. Taigi gamtinė atranka viena iš evoliuciją kreipiančių jėgų.
Reiktų atkreipti dėmesį į kažkuriuos labai svarbius Darvino teorijos bruožus. Vieni yra pripažinti o kiti nuginčyti šių laikų mokslininkų. Pirmiausia pripažinti darvinizmo bruožai- privalumai:
*individualūs požymiai padeda išgyventi ir palaikyti bei toliau didinti dauginimosi efektyvumą- tokia yra pagrindinė evoliucinio proceso kryptis. Pavyzdžiui didžiausias dauginimosi efektyvumas iš kada nors egzistavusių organizmų- maždaug lygus 90%, tai žmogus. Šis skaičius milijonus kartų didesnis nei tas, kuris būdingas kai kurioms kitoms rūšims, paprastai laikomoms primityviomis.
*Konkuruoja ir rūšys stengdamosi viena kitą išstumti. Tikėtinas ir toks rezultatas, kad vienoje vietovėje vyrauja viena labiau prisitaikiusi prie vietos aplinkos sąlygų rūšis, išstūmusi kitas, mažiau prisitaikiusias.
*Darvinas pateikė užuominą, kad individai ir rūšys gali ne tik konkuruoti, bet ir papildyti vienas kitą, užimdami skirtingas pozicijas bendroje "gamtos ekonomikoje" ir šitaip išspręsdami ilgalaikio koegzistavimo vienoje vietoje problemą.
Taipogi Darvino teorijoje buvo netikslumų, kurie, šiuolaikinių mokslininkų, yra pavadinti darvinizmo trūkumais. Svarbiausi yra šie trūkumai:
*Darvinas manė, kad gamtinė atranka yra įvairovę mažinanti jėga, atpalaiduojanti populiacijas nuo mažiau prisitaikiusių genotipų ir paliekanti labiau prisitaikiusį. Galima teigti, kad jis populiacijas laikė monomorfinėmis. Šis teiginys buvo nuginčytas, nes iš tikrųjų gamtinės populiacijos yra polimorfinės. Darvinui nekaip sekėsi su paaiškinimais kaip atsiranda ir palaikomas polimorfizmas bei kaip iš vienos rūšies atsiranda dvi, iš šių- dar daugiau ir t.t.
Taigi, Darvino teorija gan tiksli, padėjusi tvirtą pagrindą šiuolaikiniams gamtos mokslams. Kurie papildo gamtos pažinimą naujomis teorijomis. Mokslo istorikai gerai žino, kad naujos paradigmos, kurios suvienija naujas ir senas idėjas, lengvai negimsta.

Funkcijų hierarchija
Funkcijų hierarchija- gyvybė, nusidriekusi nuo pavienių makromolekulių iki globalinių ekosistemos funkcijų. Hierarchijų rūšių yra keletas. Vienokia ji yra daugialąsčiame organizme, kitokia populiacijose ir ekosistemose. Greta komplementacinių ir kooperacinių esama ir konkurencinio pobūdžio santykių. Individas, kaip ir rūšis, vienu metu yra ir visumos dalis ir sąlygiškai nepriklausomas vienetas, siekiantis savų tikslų. Panašu egoizmas yra vidinės prigimties, o nuolankumas gali būti atėjęs iš šalies.
Gamtoje egzistuoja dvi galingos prieštaringos jėgos- konkurencijos arba biotinio atostūmio ir kooperacijos arba biotinės traukos jėgos. Šios jėgos evoliucijos metu buvo dinaminėj pusiausvyroje. Be kooperacinių ryšių nebūtų susidariusios stabilios ekosistemos, o be konkurencinių ryšių gyvybė būtų netekusi labilumo.
Biotinės traukos pavyzdys- plėšrūnų, parazitų ir augalėdžių kaip stabilizatorių vaidmuo; jie neleisdami vienoms, labiau konkurenciškoms, rūšims išstumti kitas, mažiau konkurentiškas. Tokie santykiai palaiko bioįvairovę nei ją mažina. Galima sakyti, kad visi mitybos lygmenys nestelbia, o palaiko ir stimuliuoja vienas kitą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-18
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis11.9 KB
AutoriusMartynas
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasGamtos ir matematikos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Evoliucija kreipiancios jegos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 4 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą