Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Mikrobiologijos mokslo teorija. Mikroorganizmai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mikrobiologijos mokslo teorija. Mikroorganizmai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Mikrobiologijos mokslo istorija. Mikrobų fermentai. Saulės šviesos bei kitokios radiacijos poveikis mikrobams. Mielių sistematika. Mielių reikšmė. Karbamido amonifikavimas. Urobakterijos. Sieros junginių apykaita, veikiant mikroorganizmams. Dalinis dirvos sterilizavimas. Virusų dauginimasis, augimas.

Ištrauka

Ruošiant šį referatą, apie mikroorganizmus, apie mikrobiologijos mokslą, svarbią reikšmę turėjo praktiniai užsiėmimai, kurių metu buvo susipažystama su mikroorganizmų sistematika ir klasifikacijos pagrindais bei principais. Bandyta išsaiškinti apie mikrobiologiją kaip mokslą, jos istoriją. Taip pat aiskinamasi kas tie mikroorganizmai, saulės šviesos poveikis jiems, kitos radiacijos poveikis. Bandyta išsiaiškinti mikroorganizmų vaidmenį dirvos struktūros susidarymui, apie kai kuriuos mikroorganizmus nagrinėjama plačiau, aiškinamasi kas tai urobakterijos, mielės, jų reikšmė ir sistematika.Taip pat šiek tiek domimasi ir apie virusus, jų dauginimasį ir augimą.
Referatas buvo rašomas remiantis mikrobiologų ir biologų, tokių kaip J.Pečiulis, P.Bluzmanas, V.D.Timakovas ir kt. rašytais darbais, knygomis.


Mikrobiologija – mokslas, tiriantis smulkiausius, tik pro mikroskopą įžiūrimus organizmus – mikrobus. Verčiant iš graikų kalbos, mikrobiologija reiškia mažos gyvybės mokslas (mikro – mažas, bio – gyvybę, logos – mokslas).
Pirmą kartą mikrobus pavyko pamatyti XVII amžiaus pabaigoje. Tačiau jų veikla žmonėms buvo žinoma jau seniai. Nuo neatmenamų laikų juk žmonės kepa duoną, gamina vyną, alų, sūrius. Nuo seno žmoniją persekiojo užkrečiamos ligos. Nesuprasdami kas sukelia rūgimą ir ligas, žmonės garbindavo dievus, laikydami šiuos procesus antgamtiškais. Dievų garbei buvo rengiamos šventės, aukojamas vynas, kur alkoholis jau nuo tų laikų iki dabar farmacijoje vadinamas "spiritus vini" – vyno dvasia.
Žmonės ilgainiui pastebėjo, kad sunkias ligas sukelia musės, kurios laipioja puvėsiais ir nešvarumais. Buvo manoma, kad ore yra kažkas nematoma, bet gya, kas ir sukelia tas ligas. Tačiau dar ilgus amžius žmonės taip ir nežinojo kas sukelia tas baisias ligas, kaip maras, pasiutligė, cholera, raupai, kodėl surūgsta pienas, o cukringas skystis virsta alkoholiu.
Pirmasis žmogus, išvydęs nežinomus smulkius organizmus – mikrobus – buvo olandas Antonijus Levenhukas (1632 – 1723). Jis buvo paprasčiausias pirklys ir visiškai nesusijęs su mokslu. Kadangi prekiavo audiniais ir norėjo nustatyti jų kokybę, jis pasigamino lupą, mažytį stiklo rutulėlį įstatydamas į žalvarinę ar sidabrinę plokštelę ir prie jos pritaisydavo specialų laikiklį ir ant jo smaigalio uždėdavo tiriamąjį objektą, į kurį žiūrėdavo pro angelę, padarytą plokštelėje. Jo padarytas mikroskopas didindavo net iki 160 kartų. Norėdamas sužinoti kodėl pipirai dilgina liežuvį, jis padėjo po stikliuku lašą pipirų mirkalo ir ten pamatęs daugybę plaukiojančių smulkių gyvūnėlių, pradėjo ieškoti kitur tų gyvūnėlių, tvenkinyje, dumble ir net savo burnoje. Ilgą laiką žmonės domėjosi šiais keistais gyvūnėliai nesusimastydami kad jie ir sukelia visus tuos nepaaiškinamus reiškinius.
Na o pirmoji pergalė prieš vieną iš šių baisių ligų – raupus, priklauso vienam kukliam kaimo gydytojui Eduardui Dženeriui. Atsitiktinai sužinojęs, jog melžėjos užsikrėtusios karvių raupais persirgdavo lengva forma ir daugiau nebesirgdavo. Taip jis 1796 m., dalyvaujant liudininkams ir gydytojams, karvės raupų pūlių į pradrėgstą odos vietą įleido berniukui Džeimsui Pipsui, o po pusantro mėnesio užkrėtė jį tikraisiais žmogaus raupais. Tačiau jis nebesusirgo, jo organizmas tapo atsparus raupams. Taip buvo įveikta viena iš klastingų ligų.
Po A.Levenhuko atradimo rimtai imta domėtis mikroorganizmais. Buvo pradėta rinkti visa informacija apie jų formą, įvairovę, vystymosi sąlygas ir pan. Kad lengviau būtų juos tyrinėti imta tobulinti mikroskopus. Anglų fizikas Robertas Hukas (1635 – 1703) sukonstravo naują mikroskopą, su dviem lęšių sistemomis – okuliaru ir objektyvu. Pro mikroskopą įžvelgęs, kad augalo audiniai sudaryti iš mažų kamarėlių, jis sukūrė "ląstelės" terminą. Atsirado mikrografijos mokslas – smulkiųjų objektų aprašinėjimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-16
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis94.4 KB
AutoriusJurga
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mikrobiologijos mokslo teorija. Mikroorganizmai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą