Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Uoslės jutimo sistema
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Uoslės jutimo sistema

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Jutimo organai. Jutimas – procesas. Uoslės receptoriai. Uoslinis epitelis. Mitralinių ląstelių aksonai į centrus patenka per uoslinį laidą. Neurosensoriniai epiteliocitai. Uoslės analizatorius. Uoslės jutimo kelias.

Ištrauka

Jutimo organai padeda žmogui suvokti supantį pasaulį, atitinkamai reaguoti į jo pokyčius.
Jutimo organus sudaro trys dalys:
Receptoriai, esantys jutimo organuose;
Laidinė dalis, sudaryta iš juntamųjų neuronų dendritų;
Centrinėje nervų sistemoje esantys atitinkami žieviniai centrai.

Jutimas – procesas, atspindintis daiktų ir reiškinių savybes ir organizmo vidinę būseną, kai jie tiesiogiai veikia jutimo organus. Jutimas yra procesas, o jo rezultatas – pojūtis. Pojūčiai – daiktų ir reiškinių įvairių savybių vaizdai mūsų smegenyse. Jie padeda mums prisitaikyti prie aplinkos, skirtingomis sąlygomis keisti savo elgesį. Suvokimas – procesas, kai susiformuoja daikto ar reiškinio vaizdo visuma. Suvokimo rezultatas – suvokinys – daikto ar reiškinio visumos vaizdas smegenyse. Gali būti pirminiai suvokiniai, t.y. susidarę žmogui turint tiesioginį ryšį su aplinka, ir antriniai suvokiniai – atmintyje išlaikyti arba vaizduotės sukurti.
1991 m. pavasarį Linda Buck (Linda Buck) ir Ričardas Akselis (Richard Axel) paskelbė straipsnį, kuriame aprašė didelę žiurkės genų grupę, kuri pagal jų hipotezę kodavo uoslės receptorius. Ši publikacija, taip pat ir vėlesni darbai atkreipė mokslininkų visuomenės dėmesį, o 2004 metais jiems buvo paskirta Nobelio premija medicinos ir fiziologijos srityje už uoslės receptorių atradimą ir uoslės sistemos sandaros išaiškinimą.
Cheminiai pojūčiai, uoslė ir skonio jutimas yra vieni iš seniausių jutimo rūšių. Netgi primityvūs vienaląsčiai organizmai sugeba įvertinti išorinės aplinkos cheminę sudėtį. Gyvūnai, pasitelkdami savo pojūčius, turi susirasti maisto ir kartu stengtis netapti maistu kitiems gyvūnams. Jie taip pat turi susirasti partnerius, su kuriais galėtų poruotis ir taip perduoti savo genus. Taigi vykstant evoliucijai išsivystė sudėtinga uoslės sistema, padedanti ne tik išgyventi atskiriems individams, bet ir išlikti rūšims.
L.Buck ir R.Akselis aprašė, kaip uoslės receptorių genai yra ekspresuojami uodžiamojo epitelio ląstelėse, taip pat pademonstravo, kad neuronų, ekspresuojančių tuos pačius uoslės receptorius, aksonai sueina į tą patį uoslės svogūnėlį . Pasirodė, kad uoslės receptorius dalyvauja aksonų susiliejimo procese. L.Buck įrodė kombinacinio uoslės kodavimo modelį: viena kvapioji medžiaga gali aktyvinti daugelį receptorių, taip pat vienas receptorius gali būti aktyvinamas keleto kvapiųjų medžiagų. Ji taip pat vizualizavo antros eilės neuronų projekcijas nuo uodžiamojo svogūnėlio iki uoslės centro smegenų žievėje.
Sekvenuojant genomą buvo identifikuota apie 350 uoslės genų žmonių genomuose . 1,4 proc. visų žmogaus genų koduoja uoslės receptorius.
Uoslės teorijos skirstomos į tris grupes: cheminė, fizinė ir fizinė-cheminė.
Cheminė Chvardemakerio ( H. Zwardemaker ) teorija aiškina, kad odorivektoriai absorbuojami skysčio, dengiančio uodžiamųjų ląstelių plaukelius ir, kontaktuodami su jomis, ištirpsta lipoidinėje substancijoje. Odorivektoriaus neprisotintos atominės jungtys padeda papildomai susijungti su sudėtinėmis protoplazmos dalimis. Atsiradęs dirginimas sklinda neuronų grandine iki žievės.
Pagal fizinę Heininkso ( Heyninx ) teoriją odorivektoriai skleidžia aukšto dažnio bangas, kurios perduodamos į uoslės receptorių. Įvairios uodžiamųjų ląstelių grupės sudirginamos ( rezonuoja ) atitinkamo dažnio virpesiais, būdingas kiekvienam odorivektoriui.
Miulerio ( Műller ) fizinė-cheminė teorija aiškina uoslės receprorių dirginimą kvepiančių medžiagų elektrochemine energija.
Uoslė – ore sklandančių cheminių medžiagų jutimas. Uodžiama nosimi, tiksliau - viršutiniame nosies ertmės trečdalyje esančia uodžiamąja gleivine, kurioje yra apie 70mln. uoslės receptorių tai lazdelės pavidalo ląstelės, kurių kiekviena turi po 5 – 6 žiuželius, pasvirusius į nosies retmę. Žiuželiai 100 – 150 kartų padidina uodžiamosios gleivinės paviršių, judėdami padeda jai geriau susilieti su įkvepiamu oru. Patekus medžiagos kvapui ( kvapios medžiagos molekulėms ) į nosį, sudirginama uoslės receptorių membrana. Joje kyla jaudinimas, kuris uodžiamaisiais nervais sklinda į galvos smegenų uodžiamąsias sritis: kvapas suvokiamas. Paprastai kvapo pojūtis atsiranda dirginant ne mažiau nei 40 uoslės receptorių, t.y. kai medžiaga gana stipriai kvepia. Kai vienu metu uoslės receptorius veikia kelių kvapių medžiagų molekulės, kyla keletas jutimų, jie smegenyse sumuojami; suvokiamas bendras kvapas. Nustatyta, kad žmogus gali skirti keletą tūkstančių kvapų.
Uosle žmogus padeda įvertinti maistą, aplinką, refleksiškai sukelia seilų ir kitų virškinamųjų sulčių išsiskyfimą, skatina virškinimą, emocijas. Uoslės receptoriai yra nosies ertmės viršutinės kriauklės ir ties ja esančios nosies pertvaros gleivinėje. Suaugusio žmogaus bendras visos uoslės gleivinės paviršius abiejose nosies pusėse sudaro apie 500mm2.
Nosis (lot. nasus) - stuburinių gyvūnų uoslės organas ir pradinė kvėpavimo takų dalis. Skiriama išorinė nosis (nasus externus) ir nosies ertmė (cavitas nasi ). Išorinė nosis įvairi, jos dydis ir ilgis priklauso nuo paveldėjimo, rasės. Uodžiamoji sritis ( lot. regio olfactoria )- tai gleivinė, dengianti viršutinės kriauklės, laisvuosius, atkreiptus į nosies pertvarą vidurinės kriauklės kraštus ir atitinkančią viršutinės nosies pertvaros dalį. Nosis skirstoma į tokias dalis: nosies šaknis (radix nasi), nosies nugara (dorsum nasi) ir nosies viršūnė (apex nasi). Išorinę nosį sudaro du nosikauliai (ossa nasalia) ir nosies kremzlės. Išilgai nosies nugaros iš abiejų pusių yra šoninė nosies kremzlė (cartilago nasi lateralis). Nosies viršūnėje yra didžioji sparno kremzlė (cartilago alaris major), o jos šonuose mažosios sparno kremzlės (cartilagines alares minores). Nosies viršūnėje yra šnervės, kurias apriboja porinės didžiojo sparno kremzlės. Nosies gleivinėje esantys plaukeliai sulaiko įkvepiame ore esančias dulkes, o kraujagyslės sušildo orą. Dulkės pašalinamos lauk čiaudint. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-21
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis19.11 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Uosles jutimo sistema [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą