Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Ausys (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ausys (2)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Ausys. Klausos organas (organum cochleare). Pusiausvyros organas (organum vestibulare). Judesio pradžia ir pabaiga. Pusiausvyros laidai ir centrai. Pusiausvyros mechanizmo susiformavimas. Ausies vidus. Vidinė ausis. Pusiausvyra. Išorinė ir vidurinė ausis. Gyvūnų klausa. Garso diapazonas. Kurtumas. Garso diapazonai. Klausos aparatas. Klausos nervo uždegimas (lot. neuritis acustica). Klausimai.

Ištrauka

Ausys yra klausos ir pusiausvyros organas. Jos renka iš oro garsų virpesius ir verčia juos pranešimais, vadinamais nerviniais signalais, perduodamais smegenims. Kiekviena ausis turi 3 pagrindines dalis: išorinę, vidurinę ir vidinę. Išorinė dalis – matoma. Tai ausies kaušelis ir klausomoji landa. Vidurinė dalis sudaryta iš būgnelio ir 3 kaulelių: plaktuko, priekalo ir kilpos. Šie kauleliai siunčia garsus nuo būgnelio į vidinę ausį. Svarbiausia vidinės ausies dalis yra pilna skysčio sraigės pavidalo ertmė. Sraigė verčia virpesius nerviniais signalais. Vidinė ausis dar tikrina, ar kūnas laikosi pusiausvyros. Nors girdime daug visokių garsų, negalime girdėti tokių pačių diapazonų kaip daugelis gyvių. Priešingai negu triušiai ir arkliai, negalime pasukti garso pusėn ir savo ausų – reikia sukti visą galvą.



Ausis (auris)– sudėtingas ne tik klausos, bet ir pusiausvyros organas. Jis turi tris skyrius : išorinė usis (auris externa), susidedanti iš ausies kaušelio ir išorinės klausomosios landos, lyg radaras gaudo garsus; vidurinė ausis (auris media), kurią nuo išorės skiria būgnelis, talpina klausomuosius kaulelius ir gali keisti sklindančių garso bangų stiprumą; vidinėje ausyje (auris interna) yra klausos ir pusiausvyros receptoriai.
Vidinė ausis paverčia garsinius ir endolimfos virpesius, kylančius pusratiniuose kanaluose dėl pusiausvyros kitimo, į nervinius impulsus, sklindančius iki galvos smegenų; impulsai iš klausos receptorių sklinda sraigės nervu, o iš pusiausvyros – prieangionervu. Kartu jie sudaro sraigės ir prieangio nervą (nervus vestibulocochearis), kuris per vidinę klausomąją landą petenka į kaukolės vidų.

Klausos organas
(organum cochleare)

Mes girdime garso bangų svyravimus, kylančius dėl oro molekulių virpesių. Garso stiprumas priklauso nuo šių bangų ilgio ir kitų savybių. Garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Garso bangų svyravimų dažnis – tai virpesių skaičius per sekundę: kuo dažnis didesnis, tuo garsas aukštesnis. Garso aukštis matuojamas hercais (Hz). Vienas hercas – tai vienas svyravimas per sekundė.
Jaunų žmonių ausis skiria garsus, kurių svyravimų dažnis yra nuo 20 iki 20 000 Hz per sekundę, tačiau geriausiai skiriami 500-4000 Hz diapazono garsai. Senatvėje arba ilgai išbuvus triukšmingoje aplinkoje, pamažu ausis tampa nebejautri aukšiems garsams. Klausa tikrinama tam tikru aparatu – audiometru. Tuomet galima nustatyti klausos silpnėjimą decibelais – skirtumą tarp silpniausio išgirsto garso ir nustatyto tarptautinio garso standarto. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-25
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis64.5 KB
AutoriusGintare
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas9
Švietimo institucijaKėdainių "Aušros" vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ausys (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Kėdainių "Aušros" vidurinė mokykla / 9 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą