Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Virusai ir bakterijos (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Virusai ir bakterijos (5)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įvadas. Viruso portretas. Kaip virusai dauginasi. Bakterijos. Bakterijų gyvenamoji aplinka. Bakterinės ląstelės sandara. Bakterijų dauginimasis. Sporos ir jų susidarymas. Bakterijų klasifikacija. Mikroorganizmų ir jų įvairių partnerių tarpusavio santykiai. Virusų ir bakterijų skirtumai ir palyginimai. Virusinės ir bakterijų sukeliamos ligos. Virusas ŽIV. Išvados.

Ištrauka

Mokslininkai sugaišo nemažai metų, norėdami įsitikinti, kad kai kurias infekcines ligas sukelia ne bakterijos, o virusai. Kai pagaliau tai buvo įrodyta, reikėjo ieškoti visiškai naujo mokslinio požiūrio, norint suprasti, kaip virusas prasiskverbia į organizmą, sukelia vienokius ar kitokius simptomus ir kaip iš sergančio perduodamas sveikajam. Per šimtmečius ir netgi tūkstantmečius žmonija susidūrė su aibe virusinių ligų – ir visur paplitusių, ir retų, egzotinių, - bet nesuprato, kad jas sukelia virusai.
Žodis virus lotynų kalba reiškė "nuodus". Oksfordo anglų kalbos žodynas šį žodį aiškina kaip "ligas sukeliančius nuodus, į raupus panašių užkrečiamų ligų nuodus". Pirmąkart virusinę ligą senų senovėje tiksliai aprašė garsusis senovės graikų gydytojas Hipokratas. Medicinos istorikai, analizuodami jo darbus, aptiko smulkiausią kiaulytės charakteristiką, suminėtus jos simptomus, ligos eigos etapus, mažų vaikų užsikrėtimo galimybes.
Labai ilgai gydytojai ir mikrobiologai visus savo samprotavimus grindė spėjimu, kad mikrobų ir virusų sukeltos ligos yra analogiškos. Mat mikrobiologai pirmieji ėmėsi virusologijos. Išsilavinimas dažnai nulemia mąstymo būdą, todėl mokslininkai buvo įsitikinę, kad virusai turėtų gyventi bei daugintis taip pat, kaip ir gerai pažįstami mikrobai.
Tačiau virusai ir mikrobai visiškai nepanašūs: jų fiziologija, struktūra ir dauginimosi būdai skirtingi. Tai suvokti prireikė nemaža laiko. Nuo trečiojo mūsų amžiaus dešimtmečio ir pokario laikotarpiu visose pasaulio šalyse nepaprastai greitai pakilus mokslo, kartu ir medicinos lygiui, buvo nuodugniau ištirta daugelis ligų ir nustatytos jų priežastys. Tobulinant infekcinių ligų laboratorinės diagnostikos metodus, naudojant medicinoje šiuolaikinę techniką, fiziką, chemiją, pastebėtas visai nelauktas dėsningumas. Paaiškėjo, kad bevei 80 visų užkrečiamų ligų sukelia ne mikrobai, o virusai.
Virusai sukelia apie 300 augalų ligų. Žinoma apie 150 žmonių ir gyvūnų onkogeninių (vėžinių) virusų rūšių. Jie taip pat sukelia galvijų, avių, paukščių ir kiaulių marą, galvijų snukio ir nagų ligą, pasiutligę. Juo nuodugniau tyrinėtojai gilinosi į virusų karalystės paslaptis, tuo įdomesnis tapo šis apskritai itin pavojingas mokslas. Paaiškėjo, kad virusai sukelia ne tik gerai žinomas infekcines ligas (raupus, geltonąją karštinę, tymus, gripą), bet ir polimelitą, įvairias smegenų ligas, encefalitus, hepatitą ir aibę vadinamųjų persišaldymo ligų. Be to, sužinota, kad virusai – daugelio virškinimo trakto, kai kurių lėtai progresuojančių nervų sistemos ligų, piktybinių navikų, AIDS preižastis. Tai toli gražu ne visas virusinių ligų sąrašas, jis nuolat didėja.

Tai labai maži, matomi tik pro elektrininį mikroskopą, žmonių, gyvulių, augalų ir mikroorganizmų infekcinių ligų sukėlėjai. Jie dauginasi tik gyvuose organizmuose.
Remiantis morfologijos (formos ir struktūros) tyrimais, visus žinomus virusus galima suskirstyti į tris grupes. Anksčiausiai buvo ištirti stambūs 200-300 nanometrų dydžio virusai. Šiems "milžinams" priskiriami žmogaus ir gyvulių raupų virusai, baltųjų pelių ektromelijos virusas (ši liga dažna vivariumuose, kur veisiami mokslui itin reikalingi gyvuliukai).
Antrajai grupei priklauso virusai, kurių matmenų vidurkis nuo 50 iki 150 nanometrų. Tai daugelis augalų virusų, bakteriografai, taip pat tymų, kiualytės, gripo virusai. Šiai grupei priskiriami daugelio viršutinių kvėpavimo takų, vadinamų peršalimo ligų, sukėlėjai.
Trečiąją grupę sudaro smulkieji virusai (jų matmenys nepranoksta stambių baltymų molekulių). Jų dydis nuo 20 iki 30 nanometrų. Tarp šios grupės virusų yra poliomielito, geltonosios karštinės, encefalitų virusai ir daugelis tropinių karštinių sukėlėjų.
Mokslininkai apskaičiavo, kad stambiųjų virusų skersmuo tik 30 kartų didesnis negu smulkiųjų, o tūris – net 25 tūkstančius kartų. Žmogaus ir gyvulių ligas sukeliantys virusai (virionai) daugiausia yra rutulio formos, o augalų virusai – cilindro. Nors tabako mozaikos viruso cilindras yra 350 nanometrų ilgio, pro optinį mikroskopą jis nematomas, nes jo skersmuo mažesnis nei 15 nanometrų.
Gerai žinomas Amerikos biochemikas, Nobelio premijos laureatas U. Stenlis 1935 metais pradėjo virusų sudėties tyrimus. Iš tabako mozaikos viruso pakenktų augalų sulčių jis išskyrė didelės molekulinės masės junginius. Kruopščiai juos išvalęs, nustatė, kad tai sudėtingi nukleininės rūgšties ir baltymo deriniai – nukleiproteinai, kuriais užkrėsti sveiki augalai susirgdavo tabako mozaikos liga.
Pagrindiniai virusų ir mikrobų skirtumai paaiškėjo, kai virusai buvo išnarstyti po dalelę (jeigu taip galima pasakyti). Pastaruoju metu mokslininkai sukūrė daug naujų fermentų ir reagentų, kuriuos naudojant galima juvelyriškai suskaidyti įvairiausius viruso ir bakterijos komponentus, išskirti juos grynus ir nuodugniai ištirti. Atlikdami šiuos darbus, mokslininkai operuoja milijonines mikrono dalis atitinkančiais dydžiais. Ištyrus virusus, pavyko nustatyti, kad jie sudaryti visiškai kitaip negu kiti Žemėje gyvuojantys padarai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-30
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis47.18 KB
Autoriusmarija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas8
Švietimo institucijaKauno "Aušros" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Virusai ir bakterijos (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 24 puslapiai 
  • Kauno "Aušros" gimnazija / 8 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą