Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jutimai

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Jutimai ir pojūčiai. Rega, klausa, lyta, skonis, uoslė. Skausmo kontrolė. Kūno padėtis ir judėjimas. Išvados.

Ištrauka

Norėdami pažinti mus supantį pasaulį, turime priimti, apdoroti ir pasirinktinai įprasminti gausybe informacijos. Įvairius mūsų kūną veikiančius dirgiklius paverčiame nervine informacija, kuri pasiekia smegenis.
Žmogus jausdamas skonį, kvapą, prisilietimus, girdėdamas, matydamas, dažnai nepagalvoja kaip visa tai vyksta ir koks tai sudėtingas procesas, žmogui — tai natūralus dalykas ir jis mėgaujasi visai pojūčiais.
Šio darbo tikslas trumpai aprašyti 5 žmogaus pojūčius, jų svarbą, reikšmę žmogaus gyvenime.

Jutimai — tai procesas, kuris vyksta, kai analizatoriu veikia aplinkos arba oraganizmo vidaus dirgikliai. Jutimo proceso galutinis rezultatas, kuris sudaro jo turinį, yra pojūtis. Pojūtis — tai vaizdus tikrovės ojektų ar organizmo vidaus reiškinių savybių atsispindėjimas psichikoje, kai tie reiškiniai tiesiogiai veikia jutimo organus. Psichologijoje sąvoka vaizdus vartojama ne tik regimiesiams vaizdams apibūdinti. Girdime garsą, juntame šilumą ir šaltį, prisiliete prie daikto juntame jo švelnumą arba šiurkštumą, juntame šleikštulį, dusulį ir pan. Tai ir yra vaizdus šių savybių atspindys. Dirginimui nutrūkus arba pasibaigus jutimo procesas baigiasi ir pojūtis išnyksta. Jo padarinys tas, kad objekto savybės vaizdas gali išlikti, bet tai jau ne pojūtis, o povaizdis ar net vaizdinys.
Analizatorius veikia įvairių rūšių dirgikliai, sukelentys skirtingo pobudžio pojūčius. Tai vadinama pojūčių modalumu. Modalumas yra viena iš pagrindinių pojūčio savybių, jo kokybės nusakymas: spalva — regos modalinė savybė, tonas ir tembras — klausos, kvapo pobūdis — uoslė ir kt. modalumo sąvoka, taikoma ir daugeli kitų psichikos procesų, nusako įvairias kokybines vaizdų ypatybes. Pojūtis, sukeltas objektyviosios tikrovės poveikio, kartu yra ir subjektyviosios tikrovės vaizdas. Jų subjektyvumą lemia individualūs žmonių skirtumai, pavyzdžiui, klausos jautrumas, regėjimo aštrumas ir kt.
Jutimai kiekvienam organizmui leidžia gauti informacijos, kuri butina norint išlikti ir veikti. Varlės, mintančios vabdžiais, akyse yra receptorių, kurie sužadinami reguojant į mažą, tankų, judanti objektą. Jį tarp daugybės nejudančiu musių galėtų numirti iš bado, tačiau jeigu nors viena iš musių staiga pakiltų, verlės "vabzdžio detektoriaus" ląstelės staiga nubustų, varlė musę pamatytų ir pagautų. Žmonės aplinkoje irgi pastebi tai kas jiems svarbiausia.
Kiekvienas žmogus turi tokius pojučius, kurie leidžia patenkinti jo poreikius. Jautrumas yra ilgalaikio givūnų raidos ir prisitaikimo prie juos supančios aplinkos produktas. Varlė pasisuka į silpną šnaresį, panašų į vabzdžio skridimo garsą, bet nereguoja į daug stipresnį, aštrų garsą, neturintį biologinės reikšmės. Šuo jautrus organinių rugščių kvapams (givūno kūno, pėdsakų), bet mažai jautrus aromatams, t.y. gėlių, žolės kvapui.
Žmonių jautrumas ir pojūčiai susiję su jų veikla. Reino tekstilės imonės darbuotojai, dažantys juodas medžiagas, skiria iki 40 juodos spalvos atspalvių. Šiaip žmogus kuriam spalvų skirimas nėra reikšmingas jo veiklai, skiria tik du, tris atspalvius. Degustatorių ypač išlavėjęs skonio ir uoslės jautrumas.
Atliekant muzikos kūrinį būtina, kad smuikininkas savo klausa labai subtiliai skirtų garsų aukštumą, todėl smuikininkai garsų aukštumą skiriaq geriau negu, pavyzdžiui, pianistai.
Pojūčių yra labai įvairių. Jie klasifikuojami pagal požymius. Anglų fiziologas Ch. Scheringtonas pojūčius suskirstė į tris pagrindines grupes pagal dirginimus priimančių receptorių padėti organizme.
1. eksterorecepciniai, arba išoriniai, pojūčiai, atsirandantys, kai išoriniai dirgikliai veikia kūno paviršiuje esančius receptorius. Šiai grupei priklauso regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio pojūčiai.
2. propriocepciniai pojūčiai, kai raumenyse, sanariuose ir sausgyslėse paveikti receptoriai praneša apie kūno dalių judėjimą ir jų santikinę padėtį.
3. interorecepciniai, arba vidiniai (dar vadinami organiniais), pojūčiai, kurių receptoriai yra vidaus organų sistemose (kraujo, kvėpavimo, virškinimo) ir praneša apie organizme vykstančius pokyčius.
Pojūčiai dar skirstomi į kontaktinius ir distancinius. Kontaktiniai yra tie kurie kyla tik tada, kai dirgiklis su receptoriumi susiliečia (temperatūros, lytėjimo, skonio ir kt.). distanciniai pojūčiai yra tie, kurie kyla daiktams veikiant receptorius per atstumą (regos, klausos).
Pojūčių klasifikacija yra sąliginė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-14
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis13.25 KB
Autoriusas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaPasvalio Petro Vileišio gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jutimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Pasvalio Petro Vileišio gimnazija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą