Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Audiniai (2)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Audiniai (2)

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Audiniai. Epitelinis audinys. Dengiamasis epitelis. Liaukinis epitelis. Epitelio formavimasis ir regeneracija. Jungiamasis audinys. Mezenchima. Skaidulinis jungiamasis audinys. Specialusis jungiamasis audinys. Skeleto jungiamasis audinys.

Ištrauka

Audinys yra istoriškai susiformavusi ląstelių ir neląstelinių struktūrų sistema, kuriai būdinga sandara ir funkcijos. Audinių klasifikacijos klausimas galutinai dar neišspręstas. Pagal labiausiai paplitusią klasifikaciją skiriamos 4 pogrindinės audinių grupės: epitelinis, jungiamasis, nervinis ir raumeninis. Ši klasifikacija paremta audinių mikroskopinės struktūros ir funkcijų ypatybėmis.
Kiekvienos audinių grupės struktūrą lemia jų funkcijos. Epitelinį audinį sudaro ištisas ląstelių sluoksnis, kuris atskiria kitus audinius nuo aplinkos. Jungiamajame audinyje, be ląstelių, yra tarpląstelinės medžiagos, palaikančios ląsteles ir jungiančios audinius į organus. Nervinės ląstelės turi ilgas ataugas, joms būdingas dirglumas ir laidumas elektros srovei. Nervinėmis ląstelėmis palaikomas ryšys tarp įvairių kūno dalių, taip pat tarp organizmo ir aplinkos. Raumeninį audinį sudaro ilgos, sutrukinėti galinčios ląstelės. Dėl jų juda organai bei pats organizmas.
Filogenezės požiūriu, audiniai ilgainiui labai kito, darėsi sudėtingesni. Kiekvieną audinių grupę sudaro keletas pogrupi, kuriems būdinga siauresnė funkcinė specializacija ir savita struktūra.
Audiniai formuojasi iš gemalinių lapelių: epitelinis audinys- iš visų trijų gemalinių lapelių, jungimasis ir raumeninis- iš mezodermos, nervinis- iš ektodermos. Gemalinės užuomazgos virtimas audiniu vadinamas h i s t o g e n e z e. Audiniai susidaro dauginantis ir diferencijuojantis užuomazgų ląstelėm. Diferencijuota ląstelė geba atlikti vieną ir kelias specialias funkcijas. Žmogaus organizmą sudarančiuose audiniuose yra daugiau kaip 100 įvairių morfologinių tipų ląstelių. Taigi histogenezės metu kiekvienos užuomazgos ląstelės ir neląstelinės struktūros specializuojasi įvairiomis kryptimis, įgydamos būdingą tam audiniui specifinę struktūrą ir fiziologines bei chemines ypatybes.
Vienos audinių populiaciją sudarančios ląstelės galutinai diferencijuojasi po gimimo arba pirmais gyvenimo metais. Tai ilgaamžės, toliau negalinčios daugintis, labai diferencijuotos ląstelės. Ilgainiui jos sensta, miršta ir jų organizme nuolat mažėja. Tokios, pavyzdžiui, yra nervinės ląstelės. Dalis ilgaamžių diferencijuotų ląstelių (kepenų, endokrininių liaukų) tam tikromis sąlygomis gali daugintis. Pavyzdžiui, amputavus dalį kepenų, likusios kepenų ląstelės gali pradėti daugintis ir kepenų masė atsinaujina.
Dauguma audinius sudarančių ląstelė yra diferencijuotos trumpaamžės ląstelės. Tokios ląstelės funkcionuodamos greitai susidėvi ir miršta. Jų vietą užima toje populiacijoje esančios mažiau diferencijuotos ląstelės. Jos geba daugintis, diferencijuotis ir yra šaltinis kitimas naujoms diferencijuotoms ląstelėms susidaryti. Pavyzdžiui, odos epidermio ląstelės nuolat nubyra nuo jo paviršiaus, bet epidermio vientisumas nepažeidžiamas. Tokia ląstelių kaita vyksta daugelyje audinių, nes jų ląstelių amžius trumpesnis už žmogaus amžių.
Nediferencijuotos ląstelės, gebančios nuolat daugintis ir šią ypatybę prarandančios, kai pasidaro diferencijuotomis tos linijos ląstelėmis, vadinamos kamieninėmis. Kamieninės ląstelės gali daugintis visą postnatalinį periodą ir lieka tokios pat struktūros.
Postnataliniu periodu iš vienos kamieninės ląstelės gali susidaryti kelių tipų to paties audinio diferencijuotų ląstelių. Pavyzdžiui, iš vienos kamieninės ląstelės susidaro įvairių kraujo ląstelių. Tokio kamieninės ląstelės vadinamos pluripotencinėmis. Kamieninės ląstelės iš kurių susidaro tik vieno tipo diferenciuotos ląstelės, vdinmos unipotencinėmis. Naujos ląstelės gali diferencijuotis ne tik iš pradinės kamieninės ląstelės, bet ir iš tarpinių formų. Kamieninės ląstelės populiacijoje dauginasi tokiu dažnumu, koks būtinas normaliai audinio struktūrai palaikyti.
Audiniuose ląstelių dauginimasis ir diferenciacija yra reguliuojami. Dėl to audinio struktūra ir organo didumas santykiškai yra pastovūs. Audiniuose ląstelių kaitą reguliuoja tam tikri specialūs slopinamieji ir skatinamieji veiksmai. Yra išskirta medžiagų, stimuliuojančių audinių augimą, pavyzdžiui, hormonas eritropoetinas (gaminasi inkstuose), skatina susidaryti eritrocitus, nervų augimo faktorius, fibroblastų augimo faktorius ir kt. Specialios medžiags, slopinančios audinių susidarimą, vadinamas keilonais. Chemijos požiūriu, tai baltymai arba glikoproeidai. Keilonai yra specifiški. Jie slopina dauginimąsi tik to audinio ląstelių, kurios jį gamina; pavyzdžiui, epidermio keiolnai veikia tik epidermio ląsteles. Apskritai ląstelių dauginimąsi ir diferenciaciją reguoja genetiniai faktoriai, viaų pirma genų ekspresija ir represija.
Audinio ląstelių kaita, susijusi su audinio funkcionavimo ypatybėmis, vadinama fiziologine regeneracija. Sužeistų audinių atsinaujinimas vadinamas reparacine regeneracija. Kiekvienas audinys regeneruoja tik iš jame esančių kamieninių arba diferencijuotų, bet daugintis dar sugebančių ląstelių. Gerai regeneruoja epitelinis ir jungimasis audinys, nes juose yra daug kamieninių ir mažai diferencijuotų ląstelių. Sunkiau regeneruoja raumeninis audinys, beveik neregeneruoja nervinis audinys.
Visi audiniai yra determinuoti, t.y. jiems būdingos tam tikros pastovios morfofiziologinės ypatybės. Ontogenezės požiūriu audiniai kinta: juose mažėja tiek mitoziškai besidalijančių, tiek visų ląstelių, lėtėja medžiagų apykaita.
Audiniai gali kisti pasikeitus jų formavimosi ar funkcionavimo sąlygoms. Reiškinys, kai audinys pradeda formuotis jam nebūdinga linkme ir praranda būdingas ypatybes, vadinamas metaplazija. Ji vyksta tik to paties audinio ribose, pavyzdžiui, rūkančio žmogaus gerkles vienasluoksnis daugiaeilis virpamasis epitelis virsta daugiasluoksniu plokščiuoju epiteliu.
Organizme nėra organo, kurį sudarytų vienas audinys. Įvairiu santykiu skirtingi audiniai sudaro organus. Tarp jų yra glaudus funkcinis ryšys, jis veika vienas kitą. Todėl, mirus vieno audinio ląstelių grupei, miršta ir kiti audiniai arba visas organizmas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-17
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis36.65 KB
AutoriusGintare
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaŠakių r. Lukšių Vinco Grybo vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Audiniai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Šakių r. Lukšių Vinco Grybo vidurinė mokykla / 11 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą