Ne vienas organizmi audinys, nė viena lastelė negalėtų normaliai vykdyti savo gyvybinių funkcijų, jeigu negautų maisto medžiagų, deguonies ir nuolat neišskirtų į aplinką gyvybinės veiklos produktų. Tai atlikti organizmui padeda kraujas – viena iš skystų organizmo terpių.
1900 metais austrų mokslininkui K. Landšteinerui , o 1903 metais ir čekui J. Janskui pavuko nustatyti , kad vienų asmenų eritrocitai membranose turi antigenus A ir B, o plazmoje –antikūnus α ir β, kurie gali sulipdyti (agliutinuoti) eritrocitus. Todėl antigenai buvo pavadinti agliutinogenais, o si jais reaguojantys (juos sulipdantys) antikūnai – agliutininais. Tad jau praėjusio amžiaus pradžioje, atsižvelgent į eritrocitų antigenus, buvo nustatytos keturios kraujo grupės: O(αβ), A(β), B(α) ir AB.
1930 K Landštieneriui už kraujo grupių atradimą buvo įtiegta Nobelio premija. Savo kalboje jis išreiškė viltį, kad ateityje bus rasta labai daug agliutinogenų, o kraujo grupių daugės tol, kol pasieks žemėje gyvenančių žmonių skaičių. Ši jo fantastinė kalba dabar tanpa realybe. Pastaraisiais dešimtmečiais, intensyviai tobulėjant diagnostinei įrangai ir metodams , nustatyta labai daug kraujo grupių antigenų . Dabar šie kraujo ląstelių antigenai skirstomi į keletą grupių:
1. Eritrocitų antigenai. Dabar skiriamos 23 genetiškai nepriklasomos kraujo grupių sistemos – AB, Rh, Kell, Duffy, Levis, MNS, P ir kiti.
2. Leukocitų membranose esantys antigenai:granuliocitų specifiniai antigenai – HGA, HLA antigenai, AB grupės antigenai.
3. Trombocitų antigenai: HPA- trombocitų antigenai, HLA antigenai, Ab grupės antigenai.
Temos tiklas: išanalizuoti kokia yra Kumbso (Coombs) reakcija , tai yra teisioginė ir netiesioginė. Ką jos pagalba galima nustatyti.
Kumbso reakcija gali būti :
• Tiesioginė ( tiesioginis antiglobulininis testas – direct antiglobulin test , DAT ) ir
• Netiesioginė( netiesioginis antiglobulininis testas – indirect antiglobulin test, IAT).
Kumbso reakcija padeda nustatyti nepilnuosius antikūnus , kurie yra padengę tiriamus eritrocitus arba kurie laisvai cirkuluoja kraujo plazmoje. Kadangi ęsant tokiems antikūnams agliutinacija nėra ryški , jai išryškinti ir naudojamas Kumbso reagentas .
Pilnieji (agliutinuojantys) antikūnai geba sudaryti stabilias jungtis tarp eritrocitų, kadangi :
• Vienas antikūno molekulės Fab fragmentas jungiasi su antigeno epitopu vieno eritrocito paviršiuje;
• Antras Fab fragmentas jungiasi su analogišku epitopu kito eritrocito paviršiuje.Todel tokie antikūnai sukelia matomą agliutinaciją.
Nepilnieji antikūnai taip pat gali juntis su antigenu. Tačiau dėl mažo IgG molekulės dydžio ar nedidelio jų kiekio , taip pat afiniteto ar mažo antigenų tankio eritrocitų membranoje jie nesugeba sudaryti stabilių jungčių tarp eritrocitų . Todel in vitro tokie antikūnai matomos agliutinacijos nesukelia. ...
Kumbso reakcija [speros.lt].doc