Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkiniai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkiniai

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Bendri duomenys apie Kurtuvėnų žuvininkystės ūkį, surašyti remiantis archyviniais žurnalais. Kurtuvėnų tvenkiniai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Darbo tikslai ir uždaviniai. Metodika. Tyrimo objektas. Darbo rezultatas. Tvenkinių skirstymas. Tvenkiniai esantys už parko teritorijos ribų. Žiemojimo tvenkiniai. Tvenkinių paruošimas žuvų peržiemojimui. Deguonies kitimo stebėjimai vasario mėnesį žiemojimo tvenkiniuose 2005 metais.

Ištrauka

Kurtuvėnų regioninis parkas įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo,miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Parko plotas užima 15090 hektarinių kilometrų, iš kurių 12130 ha tenka miškams, 422 ha- vandens telkiniams.
Parkas plyti Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje. Per parką šiaurės- pietų kryptimi driekiasi trys kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės (,,velniaduobės‘‘), ozų ,, labirintai ‘‘, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Tarp miškų telkšo 30 nedidelių ežerų bei sruvena 20 upokšnių. Kurtuvėnų miestelį supa keliasdešimt žuvininkystės tvenkinių. Daug nedidelių pelkučių liūliuoja buvusių ežerų duburiuose. Vertingiausi pelkių kompleksai yra Ilgos ir Šonos upelių slėniuose, Bulėnų ir Bijotės apyežerėse.
Kurtuvėnų regioninis parkas- trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje. Vyrauja spygliuočių miškai. Miškų masyvai išsiplėtė dvarininkams iškeldinus kaimus bei nederlingas žemes užsodinus medžiais. Mozaikiškame kraštovaizdyje, kuriam būdinga augalijos įvairovė, aptikta 981 augalų rūšys. Vakarinėje parko dalyje gyvena vilkai, baltieji kiškiai. Kurtuvėnų dvaro parko drevėtuose medžiuose gausu šikšnosparnių. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia gyvena žuvimis besimaitinantys gyvūnai: ūdros, jūriniai ereliai, pilkieji garniai.
Kurtuvėnų regioninio parko centre esantys žuvininkystės tvenkiniai turi didelę įtaką parko vandenų hidrologiniam režimui, faunai, žmonių gyvenimui (darbui, poilsiui). Mano baigiamojo darbo tikslas buvo apibendrinti žuvininkystės ūkio "Šventjonis" gamybinę veiklą, aprašyti tvenkinių fauną ir florą, įtaką parko hidrologiniam režimui, tvenkinių panaudojimo rekreacijai galimybes.
Uždaroji akcinė bendrovė ,,Šventjonis‘‘ užima nemažą Kurtuvėnų regioninio parko teritorijos dalį. Iš valstybės ji nuomoja 675 hektarus žemės. Šį bendrą žemės plotą užima tvenkiniai, apsauginės juostos, pravažiavimai. Bendras tvenkinių plotas sudaro 405,5 hektarų plotą.
Iki 1980 m. Kurtuvėnų tvenkinių ūkis buvo vadinamas Bubių žuvininkystės ūkiu. Po kurio laiko jis buvo prijungtas prie Kelmės rajono Pavėžupio žuvininkystės ūkio. Nuo 1992 m. Birželio 1 dienos Kurtuvėnų žuvininkystės ūkis atsiskyrė ir tapo valstybine žuvininkystės įmonė. 1993 m. Rugpjūčio 23 dieną Šiaulių miesto savivaldybėje buvo užregistruota uždaroji akcinė bendrovė ,,Šventjonis‘‘.
Darydama darbą privalėjau išsikelti sau kelis uždavinius, kurių pagalba galėjau tiksliai laikytis savo siekiamo tikslo. Man svarbu išsiaiškinti ir apibendrinti žuvininkystės tvenkinių daromą teigiamą ir neigiamą įtaką Kurtuvėnų regioninio parko gamtai, augalijai bei gyvūnijai. Apibūdinti visas augalų ir gyvūnų rūšis, kurios aptinkamos tvenkinių teritorijoje, aptarti teigiamą bei neigiamą gyvūnų daromą įtaką išauginamos žuvies kiekiui. Išsiaiškinti tvenkinių panaudojimo komercinei veiklai galimybes ir nustatyti, kaip tai keistų žuvininkystės tvenkinių bei regioninio parko nusistovėjusią tvarką.
Rinkdama medžiagą apie Kurtuvėnų žuvininkystės ūkį, ne vieną kartą bendravau su uždarosios akcinės bendrovės ,,Šventjonis‘‘ direktoriumi, kurio padedama sudariau žuvininkystės tvenkinių pavadinimų sąrašą, patikslinau duomenis apie jų plotą (matuojamą hektarais), taip pat aprašiau jų konkretų gylį bei vandens tūrį kubiniais metrais. Kiekvienas bendrovės tvenkinys turi savo gamybinę paskirtį, kuri neretai kinta. Taigi, tvenkiniai skirstomi į: pirmos eilės auginimo, antros eilės auginimo, ganyklinius, ganyklinius komercinius, motininius bei žiemojimo. Savo baigiamajame darbe didelį dėmesį skyriau žiemojimo tvenkiniams. Aptariau jų paskirtį: nuo tvenkinių paruošimo žiemos sezonui iki jų įžuvinimo žiemojimui. Aprašymai apima tvenkinių išvalymo, išdezinfekavimo, žuvų perkėlimo bei žiemojimo subtilybes. Šaltuoju žiemos sezonu ypač svarbus pakankamas deguonies kiekis, todėl labai svarbus yra aeracijos mechanizmas, kuris skirtas įterpti oro deguonį į dumblo mišinį, palaikyti aktyvųjį dumblą pakibusioje būsenoje ir sudaryti dumblo mišinio cirkuliacinę tėkmę.
Viena iš gamtinio turizmo rūšių, dar mažai naudojamų Lietuvoje, yra ornitologinis turizmas. Kurtuvėnų regioniniame parke paukščių gausa ir rūšine įvairove ypač pasižymi Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkiniai, kurie yra išsidėstę aplink Kurtuvėnų miestelį ir tarp Kurtuvėnų bei Bubių, abipus Ventos – Dubysos kanalo. Palyginus su dauguma ežerų, tvenkiniai pasižymi kur kas didesne paukščių įvairove. Todėl nemažai dėmesio savo bakalauriniame darbe skirsiu ornitologiniam turizmui. Aptarsiu ir kitas tvenkinių panaudojimo žmonių poilsiui (rekreacijai) galimybes, ypač populiarią komercinę žūklę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-19
DalykasBiologijos diplominis darbas
KategorijaBiologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis5.68 MB
AutoriusRolandas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasV. Lopeta
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasMatematikos ir informatikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kurtuvenu zuvininkystes tvenkiniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 13 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • V. Lopeta
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą