Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>"Juodieji rūkaliai" ir sierinės ekosistemos
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

"Juodieji rūkaliai" ir sierinės ekosistemos

  
 
 
123456
Aprašymas

"Juodieji rūkaliai". Chemosintezė. Sierinės ekosistemos. Termofilai. Hipertermofilai. Daugialąsčiai hipertermofilai. Kodėl hipertermofilai išgyvena.

Ištrauka

"Juodieji rūkaliai" yra vienas iš hidroterminių versmių tipų rastų vandenyno dugne. Paprastai šimtų metrų gylyje versmės yra suformuojami, kai labai įkaitęs vanduo pro vandenyno dugną išsiveržia iš žemės gelmių. Šis vanduo yra prisotintas išlydytų žemės gelmių mineralų, ypač sulfidų, kurie kristalizuojasi, sudarydami "dūmų" struktūras apie kiekvieną versmę. Kai šis karštas vanduo kontaktuoja su šaltu vandenyno vandeniu, dauguma mineralų tampa nuosėdomis, sukurdami savitą juodą spalvą. Metalų sulfidų nuosėdos laikui bėgant tampa dideliais sulfidų rūdų telkiniais.
"Juoduosius rūkalius" 1977 metais Nacionalinė Vandenyno ir Atmosferos Administracija atrado prie Galapagų salyno. Jie buvo aptikti su mažu povandeniniu laivu "Alvinu". Šiais laikais "rūkaliai" jau rasti ir Atlanto, ir Ramiajame vandenyne, dažniausiai 2100 metrų gylyje. Vandens temperatūra versmių vietose gali siekti 400 °C, bet vanduo neužverda dėl labai didelio slėgio tokiame gylyje. Vandens pH yra rūgštinis, žemesnis už 2,8 – beveik kaip acto. Pro šiuos "juoduosius rūkalius" per metus prateka 1.4 × 1014 kg vandens.
Nors gyvybės formos yra labai retos tokiame gylyje, tačiau rūkaliai yra ten egzistuojančios ekosistemos centre. Kadangi šio gylio nepasiekia saulės spinduliai dauguma organizmų, tokių kaip archėjos ar ekstremofilai, turi perdirbti metano ir sieros komponentus, kuriuos gauna iš "Juodųjų rūkalių", ir paversti į energiją. Toks procesas vadinamas chemosintezė. Savo ruožtu dar sudėtingesnės gyvybės formos - valgomieji moliuskai ir vamzdeliniai kirminai (tubeworms ) - minta šiais organizmais. Moliuskai ir vamzdeliniai kirminai yra mitybos grandinės pagrindas, kuris vėliau suyra į pagrindinius "Juodųjų rūkalių" mineralus, taip užbaigdami gyvybinį ciklą.
Meksikos pakrantėje netoli rūkalių 2500 metrų gylyje, kur neprasiskverbia nė vienas saulės spindulys, buvo rastos fotosintetinančios bakterijos. Tai bakterijos priklausančios Green sulfur bacteria šeimai, jos fotosintezei naudoja susilpnėjusį "Juodųjų rūkalių" skleidžiamą švytėjimą.
Rūkalių kaimynystėje nuolat yra randamos naujos ir neįprastos rūšys: 1980metais Pompeii kirminai ir 2001 metais (ekspedicijos į Indijos vandenyną metu) gastropodai. Pastarieji, vietoj kalcio karbonato, savo kietųjų odos dalių struktūroms naudoja geležies sulfidus. Beveik 25 megapaskalių slėgyje, 2500 metrų gylyje geležies sulfidas gali būti panaudojamas biologiniams tikslams. O geldelės yra apsauga nuo nuodingų plėšriųjų gyvačių, egzistuojančių bendrijose.
Chemosintezė – tai biologinis vienos anglies molekulės ( dažniausiai anglies dioksido ar metano) ir maistingos medžiagos virtimas į organinę medžiagą, oksidatoriumi naudojant neorganines molekules ( vandenilio dujas, vandenilio sulfidą), arba metaną ,kaip energijos šaltinį, labiau nei saulės šviesą, kaip fotosintezėje. Plačios gyvūnų populiacijos gali būti palaikomos chemosintetikų pirminės produkcijos pvz. hidroterminiuose plyšiuose.
Chemoautotrofai, kurie yra atsakingi už pirminę produkciją deguonies deficitinėse aplinkose, bendrai yra skirstomi į keturias grupes: metanogenai, halofilai, sieros reduktoriai ir termoacidofilai.
Dauguma mikroorganizmų tamsiuose vandenyno regionuose naudoja chemosintezę biomasės gamybai iš vienos anglies molekulės. Skiriamos dvi kategorijos. Retais atvejais, kai yra pasiekiamos vandenilio molekulės, gaunama energija, iš reakcijos tarp anglies dioksido CO2 ir vandenilio H2, susidarant metanui CH4., yra pakankama biomasės auginimui. Arba kitaip, energija gaunama iš reakcijų tarp O2 ir vandenilio sulfido ar amonio. Antruoju atveju, chemosintetinantys organizmai yra priklausomi nuo fotosintezės, kuri vyksta kitur, bet pagamina reikalingą deguonį.
Dauguma chemosintetinių mikroorganizmų yra suvartojami kitų vandenyno gyvybės formų, taigi simbioziniai ryšiai tarp chemosintetikų ir kvėpuojančių heterotrofų yra gana dažni.
Yra iškelta hipotezė, kad chemosintezė gali būti vykdoma ir kitose planetose (Marse, Jupiteryje, Mėnulyje) žemiau jų paviršio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-24
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis336.28 KB
AutoriusImantas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Juodieji rukaliai ir sierines ekosistemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-12-01 IP: 193.219.177.88
    ignas sako

    labai geras

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą