Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Vanduo gamtoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vanduo gamtoje

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Vanduo planetoje. Vanduo gamtoje. Vandens apytaka. Vandens žala. Vanduo technikoje. Reikalavimai vandens kokybei.

Ištrauka

Referate nagrinėjamos tokios temos: vanduo planetoje ir gamtoje, vandens apytaka ir žala, vanduo technikoje, taip pat aptariami reikalavimai vandens kokybei.
Vanduo - vandenilio oksidas, H2O, nekintantis įprastomis sąlygomis vandenilio (11,19 %) ir deguonies (88,81 %) junginys, bekvapis, beskonis ir bespalvis (storas sluoksnis yra melsvos spalvos) skystis. Vanduo jungiasi su kai kuriais aktyviaisiais metalais, kaip natris ar kalis, ir su daugelio metalų oksidais, sudarydamas šių metalų hidroksidus, o su kai kuriais kitais, pavyzdžiui CO2, sudarydamas rūgštis. Vanduo yra universaliausias tirpiklis, nėra kito, kuriame tirptų tiek daug skirtingų junginių. Grynas vanduo yra neblogas elektros laidininkas.


Apie 96,5 % mūsų planetos paviršiaus vandens yra Pasauliniame vandenyne, o 3,5 % - vidaus baseinuose t. y. ežeruose, saugyklose ir upėse.
Pasaulinio vandenyno tūris yra 1338 mln. km3. Antarkties ir Arkties ledynuose aku-muliuoto vandens tūris yra 24 mln. km3. Šiuose baseinuose yra sutelkta 69 % viso žemės gėlojo vandens.
Manoma, kad požeminio vandens galėtų būti apytiksliai 23,4 mln. km3. Tačiau jo tūrį nustatyti gana sunku, nes nėra žinoma apatinė jo riba.
Upių vandens tūrio išmatuoti praktiškai neįmanoma, be to, jis kiekvieną sezoną nuolatos kinta. Hidrologai siūlo netiesioginius, bet pakankamai tikslius skaičiavimo būdus. Jais nustatyta, kad visose pasaulio upėse, atsižvelgiant į vidutinį jų lygį, galėtų būti 2120 km3 vandens.. Upės per metus nuplukdo į vandenyną apie 45 tūkst. m3 vandens. Tai ne tiek jau daug, žinant, jog vien Baikale yra 23 tūkst. m3, o Amerikos didžiuosiuose ežeruose – 24 tūkst. km3 vandens. Taigi, visų pasaulio upių metinis nuotėkis maždaug dvigubai didesnis už Baikalo arba didžiųjų Amerikos ežerų tūrį. Vis didesnę hidrografinio tinklo dalį sudaro dirbtiniai baseinai, vandens saugyklos ir upių tvenkiniai - marios. Visų pasaulio vandens saugyklų ištekliai yra 23 tūkst. km3.
Ežerų rezervuaruose sutelkta 176 tūkst. km3 , atmosferoje vandens garų pavidalu - 12,9 tūkst. km3 vandens.
Šie duomenys rodo bendruosius vandens išteklius žemėje.
Beveik visas vanduo žemėje (96,53 % sūrus), iš likusios dalies 1,73 % - sušąlęs į ledą (Antarkties ir Arkties kalnų ledynai ir ledkalniai). Gėlo vandens Žemėje yra vos 0,06 % visų mums prieinamų išteklių aba maždaug 826 tūkst. km3 .
Prieinamiausias ir tinkamiausias yra upių ir ežerų vanduo, kurio nuotėkį nuolatos papildo atmosferos krituliai ir požeminiai vandenys. Tai ir yra tie ištekliai, kurie yra prieinami žmogui tenkinti įvairiapuses savo reikmes. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-11
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis17.34 KB
Autoriusegis88
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasL. Kubilienė
Švietimo institucijaKalvarijos savivaldybės Sangrūdos vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vanduo gamtoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • L. Kubilienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą