Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Biocenozių dinamika miško ekosistemoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Biocenozių dinamika miško ekosistemoje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Biocenozių dinamika miško ekosistemoje. Cikliniai pokyčiai. Regeneratyvūs (nereguliarūs) pokyčiai. Asimptotiniai pokyčiai (vienkartiniai), arba ekologinės sukcesijos.

Ištrauka

Aptardami šį klausimą, pirmiausiai remsimės augalų bendrijų (fitocenozių) dinamika, arba dalimi apimančia augalų pasaulį miško biocenozėje, kur ji labiausiai domina miško augintojus ir jos pažinimas turi tapti pavyzdžiu ūkinės veiklos miškuose.
Tačiau tai nereiškia, kad tarp kitų biocenozės elementų nevyksta saviti dinaminiai procesai. Galbūt gyvūnijos pasaulyje tai nėra taip išreikšta kaip augalų pasaulyje.Tos pačios rūšies tam tikro egzempliorių skaičiaus tam tikroje stadijoje surinkimas. Tarp gyvūnų aukštesnės (socialinės) organizacijos užuomazgas sutinkame tik tarp skruzdėlių, bičių ir termitų. Šiuo metu zoocenozių tyrimus apsunkina judrumas, migracija, dėl ko gyvūnai pagrinde aukštesnieji, priklauso dažniausiai ne vienai bet tuo pat metu kelioms miško ir pamiškių biocenozėms.
Galbūt nepakankamai žinome apie aukštesniųjų gyvūnų tarpusavio santykius ir vystymosi procesus, sutinkamus visur augalų bendrijose, nepaisant to užtikrintai galime sakyti, kad dėsniai sąlygojantys elementus ir savireguliacijos dėsniai ir čia gali būti plačiai taikomi. Tai pagaliau įrodo gausūs pavyzdžiai, iš kurių keletas buvo pateikti skyriuje apie biocenozę, kaip entomofagų laipsniavimas kenksmingų miškui vabzdžių kaip savireguliacijos pagalba pusiausvyrą išlaikančios sudedamąsias dalis gamtoje pavyzdžiui vaisinių muselių egzistavimas, toliau zoochorijos reiškinys arba augalų (ąžuolo, buko, kėnio, kukmedžio) pasėjimas ar išplatinimas gyvūnų, paukščių ar graužikų pagalba, gali būti pavyzdžiu vienas kita nulemiančių veiksnių tarp gyvūnų ir augalų.
Grįžtant prie miško fitocenozės, kaip aukščiausio augalų pasaulio lygmens, turime aiškiai suprasti, kad ji vienareikšmiškai yra esminė ir stabiliausia miško biocenozės dalis, kai tuo tarpu pati biocenozė nuolat kinta ir vystosi. Ji kinta taip pat laike, kaip ir erdvėje, be to šie pokyčiai gali būti įvairiapusiai ir vykti įvairiu intensyvumu, priklausomai nuo krypties ir veikiančių priežasčių. intensyvumo.
Išskyrus aukščiau išvardintus dėsningumus lemiančius santykius tarp elementų, kartu veikiančiais tiesiogiai ir netiesiogiai ir turinčius lemiančią reikšmę vidiniam biocenozės struktūros formavimuisi, pagrindinis jos vystymosi variklis yra judesys.
Pokyčiai priklausantys pavyzdžiui augalų asociacijoms Slavinskio (1948) veikale išskirti į tris kategorijas:
- Cikliniai pokyčiai, arba švytuokliniai (paros, sezoniniai, metiniai, periodiniai),
- Regeneraciniai pokyčiai (kai kurių autorių vadinami antrine sukcesija)
- Asimptotiniai pokyčiai (sukcesiniai ir istoriniai pokyčiai)

a. Cikliniai pokyčiai

Cikliniai pokyčiai atsiranda dėl periodiškai veikiančių veiksnių ir neperžengia normalių augalijos ribų. Galime išskirti tuos pokyčius į paros, sezoninius, metinius ir periodinius, juos lemia įvairūs meteorologiniai veiksniai. "Biologinė gyvybė evoliucijos kelyje prisitaikė prie paros pokyčių, Žemę pasiekiant saulės energijai, susiformavo įvairių fiziologinių funkcijų ritmai, vadinami biologiniais ritmais. Labai intensyvūs bandymai per pastaruosius 15 metų, apimančius paros rimus, atvedė iki naujos biologijos mokslų disciplinos , vadinamos chronobiologija, sukūrimo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-05
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis693.02 KB
AutoriusMindaaugas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Biocenoziu dinamika misko ekosistemoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą