Ekologijoje ekosistema suprantama kaip vieningas darinys, kuris apima gyvus organizmus (augalus, gyvūnus ir kitus gyvuosius organizmus - biocenozę) bei jų gyvenamosios vietos veiksnių kompleksus (arba biotopus). Supaprastintai vaizduojant Biotopas + Biocenozė = Ekosistema.
Ekosistema yra dinamiška ir sudėtinga visuma, veikianti kaip ekologinis vienetas.
Būtent dėl šios priežasties (kad visuma veikia kaip vienetas), visi elementai,
nesudarydami sistemos, gyvuoti nesugebės. Todėl, remiantis Edmundo Lekevičiaus pataisyta monografija (2001m.), "gyva tik ekosistema". Čia ekosistema suprantama kaip medžiagų ciklas ir jį lydintis energijos srautas. Taigi bet koks organizmas, tik dalyvaudamas medžiagų cikle, yra gyvas ir gali išgyventi. Nesant ekosistemai, vargu ar žemėje būtų išsilaikiusi gyvybė, ir dar tokiame aukštame lygyje funkcionuojanti, kaip dabartiniais laikais.
Galima daryti išvadą, jog evoliucija tiesiogiai priklauso nuo ekosistemos. Išvadą būtų galima pagrįsti šiais teiginiais:
1. Kiekvienam gyvam organizmui, kad pastarasis egzistuotų, buvo (ir yra) būtini arba neišvengiami kontaktai su kitais organizmais bei neišvengiami – su jį supančia aplinka, terpe. Be medžiagų ciklo gyvybė negali apsieiti. Anot E.Lekevičiaus, "nė viena rūšis, įeinanti į konkrečios ekosistemos sudėtį, negali viena pati "sukti" medžiagų ciklo", todėl nei viena rūšis negali būti laikoma savarankiška, autonomiška funkciniu požiūriu. Visi vartotojai gyvi tik tokiu mastu, kokiu jiems leidžia būti gyviems gamintojai. Pastariesiems išnykus, žūtų visi vartotojai. O gamintojai gali funkcionuoti tik tol, kol jiems skaidytojai tiekia biogenus. Taigi, nesant ekosistemai, pavienė gyvybė negalėtų išsilaikyti, vadinasi – ir neevoliucionuotų. Natūralu, jog net pirmykštė gyvybė jau buvo įgijusi medžiagų ciklo pavidalą.
[Evoliucijos nebūtų, jei žemėje nebūtų gyvybės. Gyvybė, kad ir atsiradusi, tuoj pat žūtų, jei nebūtų faktorių, palaikančių jos gyvybingumą. Tie faktoriai yra būtent kiti organizmai, atliekantys kitas įvairias funkcijas, būtinas gyvybei palaikyti.]
2. Atskiros rūšys, neišvengiamai tapusios priklausomos viena nuo kitos ir evoliucionuodamos, kreipia viena kitos evoliuciją.
Taigi organizmai ekosistemoje paprastai yra gerai nusistovėjusiame balanse tarpusavyje ir su jų aplinka. Kiekvienas jos elementas sistemoje atlieka tam tikrą vaidmenį. Kadangi ekosistema yra atvira sistema, tam tikru mastu ji yra savireguliacinė, tačiau naujų aplinkos faktorių atsiradimas arba naujos rūšys gali sukelti katastrofiškus padarinius, o kartais ir visiškai sugriauti ekosistemą ir sąlygoti daugelio iš jos pirminių rūšių žūtį. Tai taip pat pagrindžia teiginį, jog evoliucija tiesiogiai priklauso nuo ekosistemos. ...
Ekosisteminis principas evoliuciniuose tyrimuose [speros.lt].doc