Žmogaus vidaus organai nuolat kontaktuoja su nesterilia aplinka – burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančiais mikroorganizmais (mikrobiota). Šie mikroorganizmai sudaro 95 % visų žmogaus ląstelių ir sveria apie 1,5 kg
Organizmas ir jo mikroflora sudaro vieną dinamišką ekologinę sistemą. Ji vadinama eubioze. Visi mikroorganizmai, dalyvaujantys žmogaus organizmo gyvybinėje veikloje, skirstomi į keturias grupes. Pirmoji grupė – tai atsitiktinai randamos bakterijos. Prie antrosios grupės priskiriamos obligatinės žarnyno mikrofloros bakterijos, dalyvaujančios metabolizmo procesuose ir apsaugančios organizmą nuo infekcijos. Tai – bifidobakterijos. Trečiajai grupei priklauso sąlygiškai patogeniški mikrobai. Ketvirtąją grupę sudaro infekcinių ligų sukėlėjai.
Viena grame išmatų storosios žarnos spindyje yra 109-1011 mokroorganizmų. Žarnų spindžio mikroflorą dažniausiai sudaro bakteroidai. Normali storosios žarnos mukozinė mikroflora kokybiškai skiriasi nuo ertminės, nes ne visos bakterijos gali išgyventi gleivinės paviršiuje. Gleivinėje dažniau randama bifidobakterijų ir laktobacilų. Bendras anaerobų ir aerobų santykis yra 10:1.
Daugelis žmonių neteisingai yra įsitikinę, kad maistą virškina skrandžio sultys, o viduriuose esančios bakterijos yra blogis, kurį reikia tuoj pat naikinti. Žmonės net neįsivaizduoja kokia begalinė ir įvairialypė gyvūnija - bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų viduriuose gimsta, gyvena, dauginasi, bendrauja, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Tad drąsiai galima sakyti, kad žmogus yra tik savo naudingųjų bakterijų konteineris, vaikščiojantis maišas…
Bet viduriuose esančių bakterijų, mikrofloros bijoti nereikia, nes vienos iš jų virškina mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina daugelį maistingų medžiagų, palaiko reikalingą pH lygį, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan. Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus, taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu. Ir tų naudingų bakterijų yra didžiuliai fabrikai, kurie ne tik perdirba maistą, bet ir mūsų senąsias ląsteles, kurių kasdien milijonai atiduodami perdirbimui. Žmogus nesusimąsto, - o kur dingsta mūsų pačių senosios ląstelės. Kada žmogus badauja – tada jis minta senosiomis, mirusiomis ląstelėmis. Organizmas perdirba milijonus ir milijonus senų ląstelių, dalina jas į paprastas sudedamąsias dalis, kurios čia pat imamos naujų ląstelių statybai ir energijos gamybai. Naudingosios vidaus bakterijos reikalauja iš žmogaus užtarnauto dėkingumo ir gero su jomis elgesio. ...
Naudingosios zmogaus zarnyno bakterijos [speros.lt].doc