Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Kraujo plokštelės
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Kraujo plokštelės

  
 
 
1234567
Aprašymas

Kraujas. Eritrocitai. Leukocitai. Trombocitai. Faktoriai. Kraujo krešėjimas. Antihemostazinė sistema. Defibrinuotas kraujas. Hemostazinė (kraujavimą stabdanti) sistema. Kraujo plazmos faktoriai. Trombocitų faktoriai. Pirmoji fazė. Antroji fazė. Trečioji fazė. Ketvirtoji, arba retrakcijos, fazė.

Ištrauka

Kraujas ( sanguis ) - tai raudonos spalvos, tirštokas, sūroko skonio ir specifinio kvapo jungiamasis audinys. Jis pasiekia atokiausius audinius, palaiko ryšius tarp įvairių organizmo sistemų. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro apie 6-8% visos kūno masės. Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis "sandėliuojama" blužnyje, kepenyse. Prireikus šios sankaupos išmetamos į bendrą kraujo apytaką. Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be ryškesnių sutrikimų. Taip yra todėl, kad stresinėmis situacijomis kraujotaka perskirstoma taip, kad svarbiausi organai (smegenys ir širdis) gautu pakankamą aprūpinimą
Kraują sudaro suspenduoti kraujo kūneliai ir skysta dalis - kraujo plazma (plasma sanguinis). Kraujo lastelės – eritrocitai, leukocitai ir trombocitai sudaro apie 40-45% viso kraujo tūrio. Šis dydis vadinamas hematokrito rodikliu.
Eritrocitai erythrocyti – arba raudonieji kraujo kūneliai, yra labai diferencijuotos ląstelės, specializuotos deguoniui pernešti.
Leukocitai leucocyti – arba baltieji kraujo kūneliai sukelia leukocitozę (kai jų būna per daug), bei – leukopeniją ( kai jų sumažėja).
Trombocitai trombocyti - formuojasi raudonųjų kaulų čiulpų mieloidiniame audinyje iš stambių daugiabranduolių ląstelių – megakariocitų citoplazmos. Megakariocitų citoplazmoje, be bendros paskirties organelių, susiformuoja platūs negrūdėtojo endoplazminio tinklo kanalai. Jų vietoje megakariocito citoplazmos fragmentai atsiskiria ir virsta kraujo plokštelėmis.
Trombocitai būna įvairių formų; apvalūs, ovalūs, žvaigždiški. Žinduolių – ovalo arba verpstės formos. Kraujo apytakoje gyvena – 8-10 dienų. Vėliau juos fagocituoja makrofagocitai. Kadangi, kitaip negu žemesniųjų gyvūnų (paukščių ir kitų stuburinių), žinduolių trombocitai neturi branduolio, todėl juos dažniau vadina kraujo plokštelėmis.
Kraujo plokštelėse optiniu mikroskopu galima išskirti tamsesnę centrinę dalį – granulomerą granulomerus (sudarytą iš stambių granulių) ir šviesesnę, smulkiai grūdėtą periferinę dalį – hialomerą hyalomerus. Elektroniniu mikroskopu nustatyta, kad kiekvieną kraujo plokštelę iš viršaus gaubia plazmolema, padengta 20-50 nm storio glikokalikso sluoksniu, užtikrinančiu kraujo plokštelių adhezija.
Be to, glikokaliksas dideliais kiekiais adsorbuoja plazmos baltymus (fibrinogeną, imunoglobulinus ir kraujo krešėjimo faktorius). Hialomere išsidėsčiusios dvi mikrovamzdelių sistemos.
Didesnio skersmens mikrovamzdeliai atsiveria į kraujo plokštelės plazmolemos paviršių. Smulkesniais mikrovamzdeliais kraujo plokštelių produktai sekretuojami į aplinką arba iš plazmos įvairios medžiagos patenka į plokšteles.
Kraujo plokštelės granulomero srityje esti žiediškai išsidėsčiusių mikrosiūlelių ir mikrovamzdelių. Jie formuoja kraujo plokštelių griaučius ir palaiko jų formą. Kraujo plokštelėse būna glikogeno granulių
sankaupų, o kartais, ypač jaunuose trombocituose, galime rasti ir ribosomų. Granulomero srityje pasitaiko paskirų mitochondrijų, lizosomų, Goldžio kompleksas, kanalėlių sistema, alfa granulių.

Alfa granules gaubia membrana, jos pripildytos antiheparino, krešėjimo ir plokštelių augimo faktoriaus. Tankios granulės kaupia adenezindifosfatą (ADP), adenozintrifosfatą (ATP), kalcį, serotoniną, histaminą, adrenaliną, proliferaciją.
Kraujo plolštelių skaičius kraujyje nepastovus, priklauso nuo gyvulio rūšies ( 1 mm3 kraujo 200- 600 tūkst.). Tačiau jų skaičius labai kinta. Sunkiai dirbančių ir nėščių gyvulių kraujyje jų padaugėja. Taip pat po operacijų, praradus daug kraujo, pašalinus blužnį, sergant kai kuriomis infekcinėmis ar navikinėmis ligomis, kraujo plokštelių padaugėja - tai vadinama trombocitoze. O jų skaičiaus sumažėjimas kraujyje - trombocitopenija - atsiranda tuomet, kai pažeidžiami kaulų čiulpai, susergama ūminėmis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste.
Kraujo plokštelių funkcijos priklauso nuo jų savybių. Jie gamina ir pakuoja įvairias medžiagas (antihepariną, augimo aktyvumą stimuliuojančias ir kitas), iš alfa granulių išskiria augimo faktorių, kuris stimuliuoja įvairių rūšių ląstelių, taip pat neruožuotųjų miocitų ir fibroblastocitų, proliferaciją. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-08-23
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis285.26 KB
AutoriusRomualdas
Viso autoriaus darbų14 darbų
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kraujo ploksteles [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą