Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Imunitetas (3)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Imunitetas (3)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Imuniteto rūšys. Imunodeficitai. Imuniteto naujienos. Skiepai. Antigenai.

Ištrauka

Imunitetas – tai visuma biologinių reiškinių (procesų ir mechanizmų), palaikančių organizmo vidinės terpės pastovumą (homeostazę) ir apsaugančią jį nuo infekcinių bei kitokių genetiškai jam svetimų veiksnių.
Imunologija – mokslas apie imuniteta – tiria ir aiškina tuos procesus, kurie palaiko organizmo homeostazę, nors jį veikia įvairios jam svetimos medžiagos ir organizmai (mikroorganizmai).
Imunologija atsirado kartu su medicinine mikrobiologija XIX amžiaus pabaigoje. Tačiau imuniteto reiškiniai buvo žinomi jau žiloje senovėje, prieš tūkstančius metų. Literatūros šaltiniuose minima, jog V amžiuje (430m.) prieš mūsų era graikų istorikas Tukididas aprašė siautusią Atėnuose maro ar dėmėtosios šiltinės epidemija, nuo kurios mirė ketvirtadalis gyventojų. Tačiau tas, kuris persirgo, jau antrą kartą nebesirgdavo, o jeigu ir sirgdavo – tai nesunkiai.
Imunitetas tai yra gebėjimas organizmui apsisaugoti nuo įvairių kenksmingų veiksnių. Žodis " imunitetas" kilęs iš lotynų kalbos žodžio immunitas. Jis reiškia laisvumą nuo ko nors nuo duoklės, mokesčių, ir tik vėliau pradėtas vartoti rekšmia " laisvumas nuo ligos".
Per pastaruosius dešimtmečius, tiriant atsparumą infekcinėms ligoms, susikaupė daug naujų duomenų, ir supratimas apie imunitetą keitėsi. Todėl imunologijos pradininkų L. Pastero ir I. Mečnikovo imuniteto kaip organizmo neimlumo infekcinėms ligoms apibrėžimą teko patikslinti. Tai pasidarė būtina ypač po to kai paaiškėjo, kad imunitetas apsaugo organizmą ne tik nuo jam kenksmingų mikroorganizmų, bet ir nuo kitokių, kenksmingų substncijų (pvz., svetimo baltymo), taip pat ląstelių ir audinių bet kokio kito, genetiškai svetimo organizmo. Taigi organizmas naudoja tuos pačius apsauginius mechanizmus tiek prieš kenksmingas medžiagas (ligų sukėlėjus), tiek prieš nekenksmingas, bet genetiškai svetimas medžiagas. Taigi imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms. Bene tiksliausiai jį apibūdina imunulogo R. Petrovo pateiktas apibrėžimas. Imunitetas – tai organizmo apsaugos nuo substancijų, turinčių svetimos genetinės informacijos požymių, būdas. Tokia svetimą genetinę informaciją turi įvairūs mikroorganizmai (bakterijos, virusai, grybeliai, pirmuonys) ir jų produktai – toksinai, medžiagų apykaitos produktai, baltymai, įvairios svetimų audinių ląstelės, taip pat pakitusios savos ląstelės, tarp jų ir vėžinės. Šis imuniteto apibrėžimas atitinka Berneto aksiomą, kuri teigia, kad esminė imuniteto mechanizmo paskirtis – atskirti savą ir svetimą genetinę informaciją.

Referato tikslas: Paiškinti kas yra imunitetas, jo reikšmę žmogaus organizmui.
Uždaviniai:
1. Išvardinti ir paaiškinti imutiteto rūšis.
2. Imunodeficitu savoka.
3. Kas yra skiepai, kam jie reikalingi?
4. Antigenų svarba. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-04
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis1.16 MB
AutoriusAiste
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasSveikatos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Imunitetas (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą