Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Preparatų paruošimas ir mikrobų mikrobiologiniai tyrimai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Preparatų paruošimas ir mikrobų mikrobiologiniai tyrimai

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Mikrobų tyrimų istorija. Mikroorganizmų dauginimo standžiosiose mitybinėse terpėse būdai. Preparatų paruošimas. Mitybos terpių rūšys pagal paskirtį. Mikroorganizmų sėjimo būdai. Medžiagos ir priemonės, reikalingos mikroorganizmų sėjimui. Sėjimas iš mėgintuvėlio ant standžiosios terpės paviršiaus Petri lėkštelėje bakteriologine kilpele. Mikroorganizmų persėjimas iš mėgintuvėlio į mėgintuvėlį. Skystos mikroorganizmų suspensijos užsėjimas ant standžiosios mitybinės terpės Petri lėkštelėje. Mikroorganizmų sėjimas bakteriologine adata. Gyvųjų mikroorganizmų ląstelių skaičiaus nustatymas išsėjimo ant standžiosios mitybinės terpės metodu. Bakterijų E. Coli augimo kreives parametrų nustatymas. Darbas iliustruotas paveikslėliais (12).

Ištrauka

Jau senovėje net ir primityviausios tautos naudojosi mikrobų veiklos produktais (rauginta duona, tešla, rūgusiu pienu, vynu ir kl.). Pavyzdžiui, yra žinių, kad Indijoje ir Kinijoje jau labai seniai buvo skiepijama nuo raupų, Egipte nuo senų senovės si-losuojamas pašaras, o romėnams buvo žinoma ankštinių augalų dirvos gerinamoji galia. Visur labai seniai konservuojamos daržoves. Tačiau niekas nežinojo šių reiškinių tikrųjų priežasčių.
Lietuvių šnekamojoje kalboje nuo seno sakoma, kad užraugtas alus ,,gyvena", kad viršutinis dirvos sluoksnis "gyvas", o podirvis "negyvas". Romėnų rašytojas T. Varonas savo veikale ,,De re ruslica" jau prieš du tūkstančius metų rašė, kad sodybų nereikia statyti prie pelkių, nes ten gyveną maži gyvūnėliai (animal-cula), kurie, oro nešami, pro burną ar nosį patenka į kūną ir ten sukelia ligą. Viduramžių raštuose taip pat dažnai minimos kažko-kios gyvos užkrečiamosios medžiagos arba smulkūs nematomi gyvūnėliai. Taigi sveika žmonių intuicija sakyte sakė, kad yra dar ir nematomų gyvybės formų.
Artinantis naujiesiems amžiams, vystėsi astronomija, žmonija pradėjo labai domėtis gamta ir jos turtais. Keliautojai, ieškodami naujų žemių, susidurdavo su įvairiais pavojais. Todėl reikėjo tobulinti orientacijos priemones. Ryšium su tuo ėmė vystytis fizika. Išrasti žiūronai ir teleskopai tolimiems dideliems objektams stebė-li. Panašios priemonės pritaikytos ir iš arti neįžiūrimiems objektams stebėti — išrastas mikroskopas (apie 1618 m.).
Olandu pirklys A. Levenhukas (Antonius Leeuwenhoek| 1683 m. savo patobulintu, iki 160 kartų didinančiu, mikroskopu pirmasis pastebėjo bakterijas savo dantų nuograndose. Stebėdamas nešvarų vandenį ir organinių medžiagų užpilus, jis įžiūrėjo ir kitokius mikrobus, daugiausia priklausančius gyvūnų pasauliui. "Žymią savo stebėjimų dalį jis aprašė 1695 m. išleistoje knygoje, paveldimoje "Antano Levenhuko atidengtos gamtos paslaptys". Tai buvo pirmasis aprašomosios mikrobiologijos (mikrogralijos) veikalas.
A. Levenhuko atradimai buvo tik mikrobiologijos priešaušris. Suprantama, kad tuo metu mikrobų formų tyrinėjimas 160 kartų didinančiu mikroskopu jau buvo šiaip taip įmanomas, bet mikrobu fiziologinių reiškinių tyrimas dar negalimas. Taigi Levenhuko laimėjimų dar negalima laikyti mikrobiologijos pradžia, nes jis savo mikroskopu dar negalėjo tiksliai nustatyti nei šių būtybių gyvenimo būdo, nei jų reikšmės. Net ir mikrografijai ši priemonė nebuvo pakankama, nes dar ir po šimto metų įžymus švedų biologas sistematikas K. Linėjus, kuris puikiai panaudojo lyginamąjį morfologini metodą, apie visokius užpilų ir dantų mikrobus nieko aiškaus negalėjo pasakyti ir pavadino juos chaosu (chaos iniuso-riutn). Tuo pat metu danų mokslininkas O. Miuleris įvairius mikrobus jau bandė išskirti ir pavadinti tam tikrais vardais. Jo įvesti pavadinimai — Vibrio, Monas, Proleus — dar ir šiandien naudojami mokslinėje mikrobų sistematikoje. Ir tai nenuostabu, nes jau Levenhukas, tyrinėdamas savo dantų nuograndas, aiškiai išskyrė lazdelės, rutulėlio ir spiralės formos bakterijas.
1775 m. rusų mokslininkas M. Terechovskis Strasburgo universitete apgynė disertaciją tema ,,De chao infusorio L.". Jo darbo tikslas buvo ištirti šių mikroskopinių būtybių prigimtį. Jo laimėjimai, turint galvoje to meto mokslo lygį, buvo žymus šuolis į priekį, nes jis pirmasis mikrobams tirti panaudojo eksperimentinį metodą. M. Terechovskis nustatė, kad mikrobai auga, dalijasi pusiau, kad juos veikia aplinkos faktoriai (temperatūra, nuodai ir kt.). Jis konstatavo, kad mikrobams reikalingas oras, nors tai nebuvo visiška tiesa, nes vėliau L. Pasteras įrodė, kad oras ne visiems mikrobams reikalingas.
Devyniolikto šimtmečio pirmieji dešimtmečiai mikrobiologijai nieko geresnio nedavė. Tiktai 1838 m. pasirodė Ch. Erenbergo knyga, kurioje visa infuzorijų (Inlusoria) klasė suskirstyta į 22 šeimas ir vien bakterijų išskirtos trys šeimos. Vienais melais anksčiau T. Švanas (Schwann) iškėlė drąsią, nors ir neparemtą eksperimentu mintį, kad puvimas ir rūgimas yra sukeliami mikrobų. Tuo pat metu prancūzų mokslininkas Done (Donnė) pataria rūgusį pieną tyrinėti ne Lik chemiškai, bet ir mikroskopiškai. Si mintis, gal būt, ir buvo stimulas prancūzų mokslininkui L. Pasterui vėliau panaudoti abu šiuos svarbius metodus įvairiems mikrobų veiklos produktams tirti.
Prancūzų chemikas L. Pasteras (Louis Pasteur, 1822—1895) savo tyrimuose labai dažnai naudojo mikroskopą, bet. jis nebuvo mikrobų mikrografijos tęsėjas. Jo darbai šio mokslo srityje buvo naujos epochos pradžia. Pasteras iš esmės ėmė tirti ne mikrobų formas, bet jų gyvenimo reiškinius. Tik jo darbų dėka išaiškėjo iki tol buvęs paslaptimi mikrobų gyvenimo būdas ir jų reikšmė. Iš tikrųjų tai ir buvo mikrobiologijos pradžia. Pasteras labai plačiai, meistriškai ir nuosekliai naudojo eksperimentą.
Impulsą Pastero tyrimams davė kapitalistinės epochos žydėjimo laikotarpiu besivystanti pramonė. Jis, kaip chemikas, nuolat susidurdavo su technologinėmis nesėkmėmis alaus, vyno ir šilko pramonėje, bet į šiuos reiškinius jis žiūrėjo kaip biologas. Jis surado alaus ir vyno gamybos nesėkmių kaltininkus, tikriau sakant, šių produktų rūgimo sukėlėjus, kurie buvo ne kas kita, kaip aukščiau minėtieji animalcula. Tai buvo augalinės prigimties mikroorganizmai — bakterijos. Surūgusiame aluje Pasteras rado pieno rūgšties bakterijų, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, raugina ir pieną. Tirdamas nenormalų vyno rūgimą — jo virtimą acto rūgštimi, Pasteras nustatė, kad tai irgi bakterijų darbas. Įdomu, kad tarp šių bakterijų buvo konstatuotas didelis skirtumas. Pasirodė, kad alaus gadintojos ir pieno raugintojos savo veiklai nereikalauja deguonies (jos yra anaerobinės), o acto rūgšties bakterijoms, kurios vyno alkoholį verčia actu, reikalingas deguonis (jos yra aerobinės). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-06
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis130.88 KB
AutoriusEdgaras
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasŽemaitienė
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
FakultetasAplinkos inžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Preparatu paruosimas ir mikrobu mikrobiologiniai tyrimai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Žemaitienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą