Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Ląstelės reikšmė biologijoje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Ląstelės reikšmė biologijoje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Ląstelės teorija. Ląstelės savybės. Prokariotai ir eukariotai. Lentele: Prokariotinių ir eukariotinių ląstelių skirtumai. Prokariotiniai ir eukariotiniai organizmai. Išvados.

Ištrauka

Gyvąją gamtą sudaro didžiulė organizmų įvairovė. Net skirtingiausių rūšių atstovai turi tam tikrų bendrų savybių. Visas gyvybės formas vienija jų struktūros vienetas – ląstelė. Ląstelės teorija teigia, kad visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių. Kai kurie iš jų yra vienaląsčiai, kiti – daugialąsčiai. Todėl visų organizmų (gyvūnų, augalų, grybų, protistų ir bakterijų) savybes galima suprasti tik žinant ląstelių struktūrą ir funkcijas.
Mokslas, visapusiškai nagrinėjantis ląstelės veiklą, vadinamas ląstelės biologija. Ši biologijos šaka aiškina gyvybės reiškinius, remdamasi biochemijos ir molekulinės biologijos mokslu apie ląstelę sudarančių molekulių savybes ir jų sąveiką. Ši sąveika lemia sudėtingesnių ląstelės vidaus struktūrų sandarą. Ląstelių morfologijos ir veiklos ypatybes, jų gebą sudaryti darniai funkcionuojančius audinius, organus ir garantuoti labai sudėtingą gyvojo organizmo veiklą.


Ląstelių egzistavimą ilgą laiką buvo sunku numanyti, nes jos labai mažos ir neįžiūrimos akimis. Ląstelių tyrimo istorija prasidėjo, pagaminus pirmuosius mikroskopus. Pirmieji bandymai per mikroskopą įžvelgti gyvų audinių struktūrą padėjo suprasti, kad jie susideda iš mažų struktūros vienetų.
1665 m. R. Hukas (Robert Hooke), 30 metų fizikas, Londono karališkosios Draugijos instrumentų kuratorius, sukonstravo šviesinį mikroskopą ir nupiešė juo pamatytą kamščio (augalo negyvo audinio) pjūvio struktūrą. Mikroskopu jis įžiūrėjo mažų ertmių, panašių į bičių korį, tinklą. Tas ertmes jis pavadino cellulae, lotynų kalba tai reiškė mažus kambarėlius arba celes. Iš šio termino kilo šiuolaikinis angliškas ląstelės pavadinimas (angl. k. – cell). Tai, ką pamatė R. Hukas, buvo ne gyvos ląstelės, o tuščių mirusių augalų ląstelių sienelės. Mikroskopu stebėdamas augalų gyvų audinių pjūvius, R. Hukas pastebėjo, kad jų ląstelės pripildytos "sulčių".
1674 m. olandų pirklys A. van Levenhukas (Antron van Leeuvenhoek) pagamino stiprų padidinamąjį stiklą, įmontavo jį į žalvario plokštelę ir pro tokią lupą (jos skyros riba buvo 1,35 µm) apžiūrėjo po ranka pasitaikiusius daiktus. Tvenkinio vandens laše jis matė daugybę judančių dalelių, kurių iki tol niekas negalėjo įžiūrėti akimis. Levenhukas jas pavadino "animalkulėm". Iš aprašų (rastų tik 1981 m.) aišku, kad Levenhukas matė protistus ir dumblius. Levenhukas nusiuntė Londono karališkajai draugijai ir pirmuosius bakterijų, kurias rado savo dantų apnašose aprašus. Pirklio atsiųsti nematomo pasaulio aprašai buvo vertinami kritiškai. R. Hukas buvo paprašytas patikrinti jų teisingumą, bet jis patvirtino Levenhuko stebėjimus. Tad netrukus mikroskopas tapo populiarus prietaisas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-04-27
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis21.06 KB
Autoriusannanda
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasKupčinskienė
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lasteles reiksme biologijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Kupčinskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą