Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Biologijos konspektai

Biologijos konspektai (62 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Akys

    Vaikų regėjimo gydymas mokyklose pagal Beitsą. Kompiuterio poveikis akims. Aklojo ir silpnaregio mokymosi galimybės ir problemos. Statistiniai duomenys. Problemos. Aklumas. Trumparegysteė. Akis - regos organas. Akis prisitaiko aiškiai matyti daiktus, esančius skirtinguose nuotoliuose. Regos sutrikimus dažniausiai ištaiso akiniai. Tinklainės vidurinė dalis geriausiai mato ryškioje šviesoje. Erdvinis matymas - abiejų akių bendros veiklos padarinys. Spalvų jutimas.
    Biologija, konspektas(9 puslapiai)
    2005-11-02
  • Anatomija (6)

    Nervų sistemos embriogenezė: nervinio vamzdelio susidarymas, gavos smegenų formavimosi trijų ir penkių pūslelių stadijos. Nervų sistemos anatominis ir funkcinis skirstymas. Neurono sandara. Neuronų tipai. Membraninis ramybės potencialas. Jo susidarymo mechanizmas. Membranos joniniai kanalai. Veikimo potencialo susidarymas: depoliarizacija ir repoliarizacija. Veikimo potencialo plitimas neurone. Sinapsės sandara. Cheminės ir elektrinės sinapsės. Transmiterio išskyrimo mechanizmas cheminėse sinapsėse. Acetilcholinas. Acetilcholino receptorių tipai: nikotininiai ir muskarininiai receptoriai. Sužadinantys ir slopinantys postsinapsiniai potencialai. Reflekso sąvoka. Nugaros smegenų išorinė sandara ir topografija. Nugaros smegenų makroskopinė vidinė sandara (baltoji ir pilkoji medžiaga). Nugaros smegenų segmentinė sandara. Nugaros smegenų priekinės ir užpakalinės šaknelės. Nugarinio reflekso lanko schema. Nugaros smegenyse prasidedantys įcentriniai (juntamieji) laidai: nugarinis gumburo, nugariniai smegenėlių, grakštusis ir pleištinis pluošteliai. Galvos smegenų kamieno sandara. Pailgųjų smegenų pilkoji medžiaga: alyvos branduolys, grakštusis ir pleištinis branduoliai, IX-XII galvinių nervų branduoliai. Medialinės kilpos susidarymas pailgosiose smegenyse. Tilto sandara. V-VIII galvinių nervų branduoliai. Lateralinės kilpos (klausos laido) susidarymas. Smegenėlių išorinė ir vidinė sandara. Smegenėlių filogenezinis ir funkcinis skirstymas. Smegenėlių kojytės: jungtys su kitomis dalimis. Smegenėlių funkcijos. Smegenėlių pažeidimo simptomai. Vidurinių smegenų sandara: keturkalnis, smegenų kojytės, III-IV nervų branduoliai. Pagrindiniai smegenų kamieno motoriniai centrai, jų funkcijos: prieanginiai branduoliai, raudonasis branduolys. Vegetacinės sistemos sandara. Simpatinė ir parasimpatinė sistemos. Simpatinio kamieno sandara. Svarbiausieji vegetaciniai (simpatiniai ir parasimpatiniai) nervai ir rezginiai. Vegetaciniai refleksai. Simpatinės sistemos mediatoriai (adrenalinas ir noradrenalinas). Adrenerginiai receptoriai, jų tipai. Tarpinių smegenų skirstymas. Gumburo sandara ir funkcijos. Užgumburis: klausos ir regos požieviniai centrai. Pagumburio reikšmė palaikant homeostazę: mitybinis elgesys, termoreguliacija, lytinis elgesys. Miego – būdravimo ciklas. Neuroendokrininė organizmo funkcijų reguliacija: pagumburio – hipofizės sistema. Hipofizės funkcijos. Galinių smegenų pusrutulių išorinė sandara. Smegenų žievės sandara. Elektriniai reiškiniai žievėje. Elektroencefalografijos metodas. Pagrindiniai EEG tipai. Miego fiziologija: stadijos, EEG charakteristika. Projekcinė ir asociacinė žievė. Pagrindinės projekcinės zonos: motorinė, bendrojo jutimo, regos, klausos, uoslės. Kalbos funkcijų lokalizacija žievėje. Afazijos. Pusrutulių baltoji medžiaga: asociacinės, komisūrinės ir projekcinės skaidulos. Pusrutulių pamato branduoliai: uodeguotasis, lęšinis, užtvara, migdolinis kūnas. Ektrapiramidinė sistema. Parkinsono sindromas. Limbinė sistema: sandara ir funkcijos. Tinklinis darinys. Smegenų dangalai. Smegenų skilveliai.
    Biologija, konspektas(26 puslapiai)
    2007-05-31
  • Atrama ir judėjimas

    Atrama ir judėjimas: žmogaus griaučiai, Kaulų sandara. Organizmų atrama ir judėjimas: Duobagyviai, Kirmėlės, Minkštakūniai, Nariuotakojai, Vėžiagyviai, Stuburiniai, 5klasės chordiniai, Varliagyviai, Ropliai, Paukščiai, Žinduoliai. Medžiagų apykaitos atliekų šalinimas iš organizmo. Medžiagų pernešimas. Apytakos indai.
    Biologija, konspektas(3 puslapiai)
    2005-05-18
  • Audiniai. Organai

    Homeostazė. Humoralinis organizmo funkcijų reguliavimas. Elgsena. Audiniai. Organai. Organų sistemos. Organizmas. Ausis. Akis. Raumenų ir odos jutimai. Uoslės ir skonio jutimo organai. Oda. Jutimo organai. Nervų sistema. Jutimas ir suvokimas. Atmintis, mąstymas ir kalba. Reagavimas.
    Biologija, konspektas(8 puslapiai)
    2008-04-01
  • Augalų struktūrinės organizacijos tipai. Vegetatyvinio augalo organų samprata

    Augalų struktūrinės organizacijos tipai. Vegetatyvinio augalo organų samprata.
    Biologija, konspektas(3 puslapiai)
    2006-02-09
  • Baltymai (3)

    Baltymai. Baltymų funkcijos. Katalizinė baltymų funkcija. Baltymų pernešimo funkcija. Baltymų susitraukimo funkcija. Sirukturinė-atraminė baltymų funkcija. Apsauginė baltymų funkcija. Reguliacinė (augimo ir audinių diferenciacijos) funkcija. Nervinio signalo generavimo ir perdavimo funkcija. Baltymų maisto funkcija. Baltymų cheminė sudėtis, klasifikacija ir struktūra. Baltymų išskyrimas ir gryninimas. Baltymų atsargos organizme. Baltymų katabolizmas ir apykaita. Baltymų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų monomerų - aminorūgščių pasisavinimas audinių ląstelėse.
    Biologija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-01-11
  • Baltymai. Baltymų virškinimas

    Baltymų virškinimas. Druskos rūgšties susidarymas skrandyje, biologinė reikšmė. Aminorūgščių deamininimo būdai. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido biosintezė. Kiti NH3 detoksinimo būdai. 12AR dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Serotonino sintezė, biologinis vaidmuo, inaktyvavimas. Katecholaminų sintezė, biologinis vaidmuo. Histamino sintezė, biologinis vaidmuo, inaktyvavimas. Gama aminobutirato sintezė, biologinis vaidmuo. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Kreatino biosinteze, biologinė reikšmė. Baltymų puvimo produktų susidarymas storajame žarnyne ir jų detoksinimas. Azoto balansas organizme. Baltymų apykaitos reguliacija. Parenteralinis maitinimas. Hemoglobino dariniai: oksihemoglobinas. Hemoglobino dariniai: karboksihemoglobinas ir methemoglobinas. H ir CO2 pernaša hemoglobinu. 2, 3- DPG( difosfoglicerato) įtaka deguonies pernašai hemoglobinu. Hemoglobino sintezės stadijos. Geležies apykaita žmogaus organizme. Hb skilimas iki galutinių produktų. Laisvas ir surištas bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė.
    Biologija, konspektas(10 puslapių)
    2005-10-11
  • Baltymų sintezė

    Baltymai. Denatūraciją sukeliantys veiksniai. Reikšmė. Nukleorugštys ir (ATP). DNR sandara. RNR sandara. DNR ir RNR biologinė reikšmė. Adenozintrifosfatas (ATP). Branduolys. Endoplazminis tinklas. Goldžio aparatas. Plazminė membrana. Ribosomos. Egzocitozė. Aktyvioji pernaša. Mitochondrijos. Fermentai.
    Biologija, konspektas(7 puslapiai)
    2010-04-13
  • Biochemija (15)

    Žmogaus organizmo cheminė sudėtis. Peptidai, jų biologinė reikšmė. Baltymų I, II, III, IV struktūros ir savybių priklausomybė nuo struktūros. Baltymų rūšinis specifiškumas. Baltymų klasifikacija. Bendra charakteristika. Baltymų biologinės funkcijos. Gamtinių ligandų tipai ir jų sąveika su baltymais. Paprasti baltymai: albuminai, globulinai ir kt. Struktūra ir funkcija. Kolagenas, elastinas. Struktūros ir funkcijos. Lipoproteinai: struktūra ir biologinis vaidmuo. Gliukoproteinai: struktūra ir biologinis vaidmuo. Hemoglobinas ir mioglobinas: struktūra ir biologinis vaidmuo. Imunoglobulinai. Antigenai. Interferonai. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentų savybės. Specifiškumas ir termobilumas. Fermentinių reakcijų priklausomybė nuo pH, ir substrato koncentracijos. Fermentų aktyvus centras; jo nustatymo metodai. Fermentų aktyvumo vienetai. Kofermentai, jų klasifikacija, struktūra, biologinis vaidmuo. Alosterinė reguliacija. Fermentų aktyvatoriai ir inhibitoriai. Fermentų konkurenciniai ir nekonkurenciniai inhibitoriai. Jų panaudojimas medicinoje. Imobilizuoti fermentai, panaudojimas medicinoje. Izofermentai: struktūra, savybės. Jų nustatymo diagnostinė reikšmė. Fermentų panaudojimas diagnostikai ir gydymui. Vitaminų bendra charakteristika. Hipovitaminozių priežastys. Vandenyje tirpūs vitaminai. Riebaluose tirpūs vitaminai. Pagrindiniai maisto angliavandeniai, lipidai, baltymai. Jų struktūra, biologinis vaidmuo. Baltymų, angliavandenių, lipidų virškinimas ir rezorbcija. Bendra metabolizmo schema. Gliukozės apykaitos keliai ląstelėje. Aerobinis gliukozės skilimas (bendra schema). Šio proceso reikšmė. Gliukozės skilimas iki piruvato rūgšties. Piruvato rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas. Vitaminai, dalyvaujantys pirovynuogių oksidaciniame dekarboksilinime. Krebso ciklas, jo reikšmė. Pentozinis ciklas, jo reikšmė. Anaerobinis gliukozės skilimas. Pieno rūgšties apykaita. Kori ciklas. Glikogenezė. Gliukoneogenezė. Glikogenolizė. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Kvėpavimo grandinės struktūra. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir diskonjugatoriai. Oksidacinis fosforilinimas. Substratinis fosforilinimas. Tulžies rūgštys, jų funkcija. Trigliceridų ir fosfolipidų biosintezė. Chilomikronai. Lipolizė. Kaskadinis trigliceridų lipazės aktyvinimo mechanizmas. Virškinamojo trakto ir audinių lipazės. Riebalų rūgštys. Beta oksidacija ir energetinė vertė. Riebalų rūgščių su neporiniu anglies atomų skaičiumi oksidacija.
    Biologija, konspektas(12 puslapių)
    2008-05-19
  • Biochemija (18)

    Angliavandenių apykaitos procesų tyrimas. Cukraus kiekio nustatymas kraujyje Hagedorno-Jenseno metodu. Pieno rūgšties nustatymas Ufelmano reagentu. Pieno rūgšties susidarymas glikolizės proceso metu. Piruvinės rūgšties nustatymas. Neorganinio fosforo panaudojimas rūgimo procese. Tulžies tyrimai. Tulžies tyrimai. Cholesterolio išskyrimas ir jo atpažinimas. Kiekybinis chotesterino nustatymas kraujo serume. Ketoninių kūnų nustatymas. Riebalų kitimo produktų nustatymas. Rūgštiniu ir šarminiu albuminatų susidarymas. Pentonu atpažinimas. Glutationo kiekio nustatymas mielėse. Baltymu hidrolizės eigos tyrimas. Kokybinio urėjos atpažinimo reakcija. Kreatino nustatymas raumens audinyje. Kraujo krešėjimo tyrimas. Kraujo plazmos ir serumo baltymų atskyrimas. Osmosinio slėgio jtaka eritrocitams. Šlapimo rūgšties nustatymas. Urėjos nustatymas. Mineraliniu medžiagų nustatymas kraujyje. Albuminu frakcijos išskyrimas. Globulinu frakcijos išskyrimas. Skleroproteinu išskyrimas. Želatinos savybių nustatymas.
    Biologija, konspektas(10 puslapių)
    2010-03-03
  • Biocenologija

    Biocenologijos žodynėlis. Autekologija. Bendrija. Bentosas. Biosfera. Biotiniai veiksniai. Buveinė. Cenopopuliacija. Detritas. Diagnostinės rūšys. Edemai. Ekosfera. Eliminacija. Eutrofizacija. Filosfera. Fitoplanktonas. Fizionomika. Fotosintezė.Halobiontai. Halofilai. Halofitai. Halofobai. Hidrobiontai. Komensalizmas. Koncentras. Konkurencija. Konsorcija. Konsortai. Kontinuumas. Litoralė. Morfologija. Mutualizmas. Nekrosfera ir t.t.
    Biologija, konspektas(4 puslapiai)
    2006-03-29
  • Biofizika

    Biofizikos mokslo sąvoka bei metodinė pozicija. Biofizikos vieta kitų biomedicinos mokslų tarpe. Kodavimas-dekodavimas — gyvybės esmės paradigma. Organizuotos ir neorganizuotos sistemos sampratos. Biofizikos mokslo raida. Aristotelio, Dž. Boreli, R. Dekarto, A. Volto, L. Galvani, A. Sniadeckio, Vinerio, Vatsono ir kitų mokslo darbai. Organizuotumas — funkciškai tikslingai organizuotų fermentinių reakcijų tinklas. Cheminių reakcijų kinetiką. Sąveikaujančių procesų kinetika: simbiozė, altruizmas, parazitavimas, konkurencija, plėšrumas. Organizuotų sistemų teoriniai pagrindai. Kodavimo-dekodavimo samprata. Grįžtamojo valdymo sistema. Kombinuoto valdymo sistema. Organizuotų sistemų valdymo principai pagal: grįžtamojo ryšio,tiesioginio ryšio bei kombinuoto ryšio informaciją. Valdymas pagal kombinuotų ryšių informaciją. Valdymo sistemos: automatai su atmintimi arba be jos. Optimalaus reguliavimo sistema. Prognozuojančios sistemos. Adaptyvios sistemos. Ląstelė — organizuota sistema. Neumann‘o besigaminantis ir besitobulinantis automatas. Apibendrintos prokariotinės ląstelės schema. Eukariotinės ląstelės schema sudėtingesnė. Ląstelės gyvenimo ciklai — bioinformacinės procedūros. Ląstelė kaip kodavimo-dekodavimo sistema. Genetinis kodas. Operonas — ląstelės molekulinė organizuota valdymo biotechnologinė sistema. Medžiagų transportas ląstelėje: pasyvus, aktyvus, osmosas ir difuzija. Ląstelės bioelektriniai potencialai. Ląstelių augimo dėsniai: eksponentinis, proporcingasis. Apoptozė — ląstelių mirtis. Organizmas-organizuota sistema. Daugialąstis organizmas,jo vystymosi schema. Ląstelių diferenciacijos modelis. Organizmų valdymas hormonais. Organizmo valdymas nerviniais tinklais. Jutimo organų biofizika. Psichofizikos dėsniai. Neurono funkcinė charakteristika. Neuronų tinklas. Neuronų sluoksniai. Besimokantis arba adaptyvus neurotinklas. Raumenų sistemos veiklos principai. Populiacijų biofizika. Populiacija ir jos augimo dėsniai. Populiacijos amžiaus reikšmė. Populiacijų plitimo modeliai. Populiacijų sąveikų dėsningumai. Gyvybė-adaptyvi, informaciją kaupianti kodavimo dekodavimo sistema. Gyvybė-cheminės evoliucijos tąsa. Biologinės raidos veiksniai. Konkurencinio sambūvio dinaminės sistemos. Biomolekulinė simbiogenezė. Genetinio kodo susiformavimas. Pagrindiniai informacijos srautai ląstelėje. Baltymai-valdomos vykdančios dekodavimo grandys. Gyvojo pasaulio raidos simbiogenezė.
    Biologija, konspektas(14 puslapių)
    2008-10-28
  • Biologija (11)

    Kombinacinis kintamumas bei jo reikšmė evoliucijoje ir selekcijoje. Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje. Paveldimas kintamumas ir kova už būtį. Virusų ir bakterijų reikšmė žmogaus gyvenime. Vandens ekosistemos funkcijos karalystės. Azoto apytaka biosferoje ir žmogaus ūkinė veikla. Vidurūšiniai ir tarprūšiniai santykiai. Dirvos erozija. Medžiagų ir energijos apykaita žmogaus organizme.
    Biologija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-11-08
  • Biologija (14)

    Virškinimo aparatui priklausantys organai, jų funkcijos. Burnos ertmė ir joje esantys organai. Ryklė ir stemplė. Skrandžių klasifikacija. Galvijo skrandis. Kiaulės skrandis. Plonosios žarnos. Storosios žarnos. Kepenys ir kasa. Paukščių virškinimo aparato ypatumai. Kvėpavimo aparatas, jo funkcijos ir organai. Nosies ertmė, jos sandara ir funkcijos. Gerklų ir gerklės sandara. Plaučiai, jų sandara bei rūšiniai ypatumai. Paukščių kvėpavimo aparato ypatumai. Inkstai, jų klasifikacija ir sandara. Šlapimtakis, šlapimo pūslė ir šlaplė. Paukščių šlapimo organų ypatumai. Lytiniai organai, jų funkcijos ir savybės. Sėklidės, jų sandara. Antsėklidis, sėklatakis bei sėklinis virželis. Priedinės lytinės liaukos. Varpa, jos sandara. Kiaušidės, jų sandara. Kiaušintakis. Gimda, jos sandara, rūšiniai ypatumai. Makštis ir išoriniai lytiniai organai. Paukščių lytinės sistemos ypatumai. Didysis kraujo apytakos ratas ir pagrindinės kraujagyslės. Mažasis kraujo apytakos ratas. Limfinės sistemos reikšmė. Limfos sandara. Pagrindiniai limfiniai kamienai. Limfinio mazgo sandara, pagrindiniai limfiniai mazgai. Oda, jos funkcijos ir sandara. Plaukai, jų rūšys ir sandara. Odos liaukos. Odos dariniai (ragai, nagos). Paukščių oda ir jos dariniai.
    Biologija, konspektas(8 puslapiai)
    2008-01-28
  • Biologija (16)

    Kaukolės amžiniai ir lytiniai ypatumai. Raumenų vystymasis. Judesių vystymasis. Stuburo linkiai. Judesių koordinacija. Pratimai judesiams lavinti. Vaiko amžiaus sąlygojami kaulų ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami Raumenų ypatumai. Vaikų kraujo gamybos ypatybės. Vaiko kraujagyslių ypatumai. Vaisiaus kraujo apytaka. Vaiko amžiaus sąlygojami virškinimo sistemos ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami medžiagų apykaitos ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami kvėpavimo organų ir funkcijos ypatumai. Naujagimio kvėpavimas plaučiais. Kvėpavimo higiena. Vaikų šalinimo sistemos ypatumai. Lytinių požymių vystymasis. Nervų sistemos sandaros ir funkcijos ypatumai susiję su vaiko amžiumi.
    Biologija, konspektas(11 puslapių)
    2012-02-20
  • Biologija (6)

    Augalų ir gyvūnų audinių sandara ir funkcijų palyginimas. Bakterijų sandara, dauginimasis, jų reikšmė biosferos azoto apytakai. Eukariotinės ir prokariotinės ląstelių sandaros ir gyvybinių funkcijų palyginimas. Fotozintezė. Anglies ir deguonies apytaka biosferoje. Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinės chromosomos. Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos ligos. Individualus gyvūnų vystymasis ir gyvenamoji aplinka. Kvėpavimas ląstelėje ir energijos virsmai organizme. Medžiagų apykaitos produktų šalinimas organizmuose. Medžiagų pernešimas vienaląsčiuose ir daugialąsčiuose organizmuose. Mitozės ir mejozės panašumai ir skirtumai, procesų ryšys su organizmų augimu ir dauginimusi. Mutacijos, jų tipai. Aplinkoje esantys mutagenai. Selekcijos genetiniai pagrindai. Augalų selekcijos metodai. Biotechnologija. Nubraižykite miško ar ežero bendrijos mitybos tinklo schemą. Detaliau pavaizduokite dvi mitybos grandines. Nurodykite jose mitybos lygmenis. Organizmų dauginimosi formos ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Organizmų judėjimas ir atrama. Organizmų kvėpavimo būdai ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Erkių įvairovė. Erkių reikšmė gamtoje. Erkių platinamos ligos Lietuvoje. Apsisaugojimas nuo erkių. Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Populiacijų dydis, tankis bei evoliuciniai procesai populiacijose. Rūšis, jos kriterijai. Vidurūšiniai santykiai populiacijoje. Samanų ir sporinių induočių sandara, dauginimasis, kartų kaita. Lietuvoje paplitę sporiniai induočiai. Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis miškams. Vandens vaidmuo ląstelėje, organizmuose ir ekologinėse sistemose. Žinduolių klasei būdingi požymiai, nulėmę dabartinį žinduolių klestėjimą. Kai kurių dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastys.
    Biologija, konspektas(40 puslapių)
    2006-02-01
  • Biologija (7)

    Glicerolio oksidacija: reakcijų seka, energetinė vertė ir biologinė reikšmė. RR pernešimas iš citoplazmos į mitochondrjas. Riebalų rūgščių beta-oksidacija. Knopo-Lineno ciklas. RR oksidacijos energetinė vertė ir biologinė reikšmė. RR superoksidacija. Aktyviosios deguonies formos ir ląstelių antioksidacinė apsauga. Antioksidantai. RR biosintezė, šio proceso reguliacija. PL biosintezė. Ch biosintezė, biologinis vaidmuo, apykaitos reguliacija. KK: biosintezė, oksidacija, nustatymo diagnostinė reikšmė. Purino nukleotidų biosintezės šaltiniai. IMP biosintezė. AMP ir GMP biosintezė iš IMP. Purino nukleotidų sintezė iš purino bazių. Purino nukleotidų biosintezės reguliacija. NDP ir CTP sintezė iš NMP. Purino nukleotidų skilimas. Podagra, išsivystymo priežastys, gydymui naudojami vaistai. Pirimidino nukleotidų biosintezės šaltiniai. UTP ir CTP biosintezė. Deoksiribonukleotidų biosintezė. Ribonukleotidreduktazės regeneravimas. Deoksiribonukleotidų (DN) biosintezės reguliacija TMP biosintezė. 5 – fluoruracilo, meprobamato ir sulfanilamidų veikimo mechanizmas. DNR reparacija. DNR replikacijos inhibitoriai. Prokariotų ir eukariotų RNR biosintezė. Potranskripcinės RNR modifikacijos. Transkripcijos inhibitoriai. Genetinis kodas, jo savybės. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Molekulinės ligos. Vaistai mutagenai. Baltymų biosintezė. Potransliacinės polipeptidinės grandinės subrendimas. Transliacijos inhibitoriai. Genų inžinerija. Pagrindiniai medžiagų apykaitos reguliacijos (MAR) lygiai, reguliacinės sistemos organizme. CNS ir endokrininės sistemos ryšys. Neuropeptidai. Neląstelinės signalinės molekulės. Signalų perdavimo į ląsteles būdai. Signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius. Signalo perdavimo būdai per ląstelių membranų receptorius. Pirminiai ir antriniai tarpininkai. Signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazių sistemą. G – baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai – vaistai. Signalinių molekulių veikimas per cAMP inhibavimo mechanizmą. Signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. NO sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Dopaminas: sintezė, receptoriai, veikimo mechanizmai, agonistai ir antagonistai. Parkinsono liga, jos gydymui naudojami vaistai. Acetilcholino: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmai, agonistai ir antagonistai. acetilcholinesterazės inhibitoriai. Pseudocholinesterazė. Alzheimerio liga, jos gydymui naudojami vaistai. Serotoninas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai. GABA: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmai, biologinis vaidmuo. Gly ir glutamatas: biologinis vaidmuo. Histaminas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, antagonistai. Tiroksinas ir kt. jodtironinai: struktūra, biosintezė, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Ca ir P reguliacija žm. organizme. Kalcitriolis, paratH ir kalcitoninas: supratimas apie struktūrą, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Gliukagonas: supratimas apie struktūrą, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Insulinas: supratimas apie struktūrą, receptoriai, veikimo mechanizmas. Insulino rūšinis specifiškumas, gavimo būdai. CD. Atriopeptidai. Kininai. Renino - angiotenzinų sistema. Hipertonija, jos gydymui naudojami vaistai. Kiaušidžių funkcijos sutrikimų pasekmės. Vyrų lytiniai hormonai. Adenohipofizės hormonai. Neurohipofizizės hormonai. Tarpinės dalies hormonai, supratimas apie struktūrą, biologinį vaidmenį. Eikozanoidai: struktūra, sintezė, biologinis vaidmuo.
    Biologija, konspektas(28 puslapiai)
    2006-02-07
  • Biologija (8)

    Ląstelė, jos sandara, organoidai ir funkcijos. Šaknies ir stiebo pirminės anatominės sandaros palyginimas. Meristeminių audinių sandara ir vystymasis įvariose augalų grupėse. Sumedėjusių augalų šaknies ir stiebo antrinė anatominė sandara. Įvairių augimviečių augalų lapo sandara. Lapas – fotosintezės organas. Bakterijos, jų sandara, mityba, klasifikacija ir ekologija. Lelijainių (vienaskilčių) ir magnolijainių (dviskilčių) augalų vaisiaus ir sėklos sandara. Papėdgrybiai, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Valgomųjų ir nuodingųjų grybų pažinimo svarba, grybavimo gamtinės ir etninės problemos. Bendra žaliųjų dumblių charakteristika. Gniužulo struktūros tipai ir jų evoliucija. Dauginimasis ir ekologija. Samanūnai, jų sandara ir biologija. Lietuvos samanūnų botaninė įvairovė. Fotosintezė-šviesinių ir tamsinių reakcijų visuma. Kerpės, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Lietuvos kerpių flora ir jos ištirtumas. Astrinių (graižažiedžių) šeima. Kitos dviskilčių augalų šeimos, nagrinėjamos vidurinės mokyklos botanikos kurse. Parazitiniai grybai. Svarbiausių rūšių biologija, sukeliamos ligos ir apsisaugojimo nuo jų būdai. Miglinių (varpinių) augalų šeima. Lietuvos lelijainių augalų flora, saugomos rūšys. Sporiniai induočiai, būdingieji jų sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos sporinių induočių bruožai. Mognolijūnų (gaubtasėklių) augalų dauginimosi ciklas. Dvigubas apvaisinimas, jo reikšmė. Pelėsiniai grybai ir mieliagrybiai. Heterotrofinių organizmų vaidmuo medžiagų apykaitoje. Pušūnų (plikasėklių) būdingieji sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos pušūnų flora, gamtinė reikšmė. Šiuolaikinė gyvų organizmų 5 karalysčių sistema, jos kūrimo raida, klasifikavimo principai ir karalysčių charakteristika. Žiuželinių pirmuonių sandaros ir biologijos ypatybės bei reikšmė. Parazitinių apvaliųjų kirmėlių įvairovė. Trichinos vystymosi ciklas. Varliagyvių sandara ir sistematika. Nariuotakojų gyvūnų sandara progresyvūs bruožai. Nariuotakojų sistematika. Aukštesniųjų vėžiagyvių įvairovė. Plačiažnyplio vėžio morfologija. Vabzdžių įvairovė ir reikšmė. Kaulinių žuvų sandara ir sistematika. Išvaizda. Vabzdžių vystymasis pilna ir nepilna metamorfozė. Diapauzė. Kremzlinių žuvų sandara sistematika. Paukščių sandara ir sistematika. Chordinių tipo charakteristika ir sistematika. Hidros sandara ir dauginimasis. Duobagyvių įvairovė. Pilvakojų moliuskų sandara, ir gyvenimo būdas. Žinduolių sandara ir sistematika. Daugialąsčių gyvūnų kilmės teorija. Žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kilmė. Lietuvos stuburinių sistematinė apžvalga. Žmogaus kvėpavimo organų sandara ir funkcijos. Balso formavimosi mechanizmas. Žmogaus imuninė sistema ir funkcijos. Vitaminai ir jų biologinis vaidmuo žmogaus organizme. Vitaminai. Virškinimo fermentai, jų klasifikacija ir veikimas žmogaus organizme. Žmogaus skeleto raumenų sandara, klasifikacija. Raumeninės skaidulos susitraukimo mechanizmas. Belatakės liaukos, jų sandara ir sekrecija. Žmogaus skeleto sandara. Kaulų jungtys. Energijos ir medžiagų apykaita žmogaus organizme. Žmogaus galvos smegenų sandara ir funkcijos. Žmogaus širdies anatominė sandara. Kraujo apytakos ratai. Žmogaus kraujo morfologija ir funkcijos. Kraujo krešėjimas. Žmogaus jutimo organai ir jų funkcijos. Žmogaus organizmo audiniai ir jų sandaros ypatybės. Žmogaus šalinimo organų sistema ir funkcionavimas. Šlapimo susidarymo ir išskyrimo reguliavimas. Sąlyginiai ir besąlyginiai refleksai. Smegenų kamieno struktūra ir funkcijos. Vegetacinės nervų sistemos reikšmė organizmo veiklos reguliavime. Periferinė nervų sistema. Organų inervacijos bendrieji principai. Žmogaus virškinimo sistema ir funkcijos. Jutimo organų akies ausies sandara. Regėjimo, klausos ir pusiausvyros analizatorių laidinė bei centrinė dalys. Medžiagų energijos plastinė apykaita ląstelėse. Žmogaus kilmės problema žemėje. Rūšių susidarymo būdai. Pirmosios Ž. Lamarko koncepcijos bruožai ir įvertinimas. Natūralioji atranka- varantysis evoliucijos veiksnys. Kova už būvį- natūralios atrankos prielaida. Kova dėl būvio. Ląstelės membranos, jų sandara ir funkcijos. Mikroevoliucijos objektas ir rezultatai. Organizmų kintamumas- evoliucijos proceso veiksnys. Kintamumas. Jo formų klasifikacija ir įvertinimas. Makroevoliucijos objektas ir veiksniai. Č. Darvino evoliucijos teorijos bruožai ir jos įvertinimas. Populiacijos - evoliucionuojančio vieneto charakteristika. Ekosistema- pagrindinis gamtinės aplink0os funkcionuojantis vienetas. Ekosistemos struktūra. Ekosistemų klasifikavimo matmenys. Ekologija, jos objektas, susiskirstymas ir tyrimo metodai. Biosfera, jos ribos bei prigimtis. V.Vernadskio teorija apie biosferos atsiradimą ir tolesnę raidą. Organizmų tarpusavio santykiai. Pagrindiniai jų variantai. Aplinkos poveikio organizmams bendrieji dėsningumai. Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Pagrindiniai gyvenimo substratai. Jų determinuotos organizmų adaptacijos. Biomų tipai. Energijos ir medžiagų srautas ekosistemose. Mitybos lygiai, grandinės ir tinklai. Lietuvos aplinkos būklė. Populiacijos dinamika. Biotinis potencialas. Populiacijų homeostazės palaikymo mechanizmai. Biologiniai ritmai. Fotoperiodizmas. Genetinės informacijos perdavimo būdai ir nelytinis dauginimasis. Citologiniai paveldėjimo pagrindai. G. Mendelio paveldėjimo dėsniai ir jų pagrindimas. Paveldėjimo savitumai, alelinių ir nealelinių genų sąveikos atvejais. Alelinių genų sąveika. Chromosominės paveldimumo teorijos pagrindai. Nukleino rūgštys, jų organizacija ir biologinis vaidmuo. Genetinis kodas, jo savybės ir matriciniai procesai ląstelėje. Genas, jo struktūra ir funkcijos ląstelėje. Lyties genetika. Požymių, sukibusių su lytimi savitumai. Genetinės informacijos stabilumo problema. Sąlyginis genetinės informacijos stabilumas.
    Biologija, konspektas(113 puslapių)
    2006-03-28
  • Biologinė evoliucija

    Augalų ir gyvūnų klasifikacija. Augalų ir gyvūnų evoliucija. Žmogaus biologinė raida. Žmogėjimo etapai. Paveikslėliai.
    Biologija, konspektas(8 puslapiai)
    2005-11-28
  • Biologinės įvairovės bendra apžvalga, būklė ir nykimo priežastys

    Biologinės įvairovės išsaugojimo problema. Biologinės įvairovės nykimo priežastys šalyje. Augalijos būklė ir kitimo tendencijos. Gyvūnijos būklė ir kitimo priežastys. Lietuvos grybijos būklė. Biologinės įvairovės apsaugos teisiniai ir instituciniai pagrindai. Moksliniai tyrimai. Tarptautinis bendradarbiavimas. Pagrindiniai teisiniai dokumentai, reguliuojantys gyvūnijos apsaugą. Medžioklės reguliavimas šalies teritorijoje. Žūklės reguliavimas Lietuvos Respublikos telkiniuose. Saugomų rūšių gyvūnų apsauga. Lietuvos Raudonoji knyga. Saugomų rūšių apsauga. Pagrindinės gyvūnijos apsaugos priemonės taikomas šalyje. Bendros žinios apie miško struktūrą. Miško funkcijos biosferoje. Miškų valdymas, nuosavybės formos ir grupės. Miškų grupės. Miškų apskaitos rodikliai. Miškų inventorizacija. Miško kirtimai. Miško želdinimas (atkūrimas, įveisimas). Priešgaisrinė miškų apsauga. Miškų apsauga nuo audrų. Sanitarinė miškų apsauga. Miško kenkėjai ir ligos. Sanitarinės miškų apsaugos priemonės. Integruota miškų apsauga. Karantininė miškų apsauga. Miškų apsauga nuo žvėrių. Mažųjų gamtos turtų naudojimo taisyklės. Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės. Žalos atlyginimas vykdant neteisėtą veiklą miškuose.
    Biologija, konspektas(30 puslapių)
    2006-04-24
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
Puslapyje rodyti po