Biologija (8)

Ląstelė, jos sandara, organoidai ir funkcijos. Šaknies ir stiebo pirminės anatominės sandaros palyginimas. Meristeminių audinių sandara ir vystymasis įvariose augalų grupėse. Sumedėjusių augalų šaknies ir stiebo antrinė anatominė sandara. Įvairių augimviečių augalų lapo sandara. Lapas – fotosintezės organas. Bakterijos, jų sandara, mityba, klasifikacija ir ekologija. Lelijainių (vienaskilčių) ir magnolijainių (dviskilčių) augalų vaisiaus ir sėklos sandara. Papėdgrybiai, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Valgomųjų ir nuodingųjų grybų pažinimo svarba, grybavimo gamtinės ir etninės problemos. Bendra žaliųjų dumblių charakteristika. Gniužulo struktūros tipai ir jų evoliucija. Dauginimasis ir ekologija. Samanūnai, jų sandara ir biologija. Lietuvos samanūnų botaninė įvairovė. Fotosintezė-šviesinių ir tamsinių reakcijų visuma. Kerpės, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Lietuvos kerpių flora ir jos ištirtumas. Astrinių (graižažiedžių) šeima. Kitos dviskilčių augalų šeimos, nagrinėjamos vidurinės mokyklos botanikos kurse. Parazitiniai grybai. Svarbiausių rūšių biologija, sukeliamos ligos ir apsisaugojimo nuo jų būdai. Miglinių (varpinių) augalų šeima. Lietuvos lelijainių augalų flora, saugomos rūšys. Sporiniai induočiai, būdingieji jų sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos sporinių induočių bruožai. Mognolijūnų (gaubtasėklių) augalų dauginimosi ciklas. Dvigubas apvaisinimas, jo reikšmė. Pelėsiniai grybai ir mieliagrybiai. Heterotrofinių organizmų vaidmuo medžiagų apykaitoje. Pušūnų (plikasėklių) būdingieji sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos pušūnų flora, gamtinė reikšmė. Šiuolaikinė gyvų organizmų 5 karalysčių sistema, jos kūrimo raida, klasifikavimo principai ir karalysčių charakteristika. Žiuželinių pirmuonių sandaros ir biologijos ypatybės bei reikšmė. Parazitinių apvaliųjų kirmėlių įvairovė. Trichinos vystymosi ciklas. Varliagyvių sandara ir sistematika. Nariuotakojų gyvūnų sandara progresyvūs bruožai. Nariuotakojų sistematika. Aukštesniųjų vėžiagyvių įvairovė. Plačiažnyplio vėžio morfologija. Vabzdžių įvairovė ir reikšmė. Kaulinių žuvų sandara ir sistematika. Išvaizda. Vabzdžių vystymasis pilna ir nepilna metamorfozė. Diapauzė. Kremzlinių žuvų sandara sistematika. Paukščių sandara ir sistematika. Chordinių tipo charakteristika ir sistematika. Hidros sandara ir dauginimasis. Duobagyvių įvairovė. Pilvakojų moliuskų sandara, ir gyvenimo būdas. Žinduolių sandara ir sistematika. Daugialąsčių gyvūnų kilmės teorija. Žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kilmė. Lietuvos stuburinių sistematinė apžvalga. Žmogaus kvėpavimo organų sandara ir funkcijos. Balso formavimosi mechanizmas. Žmogaus imuninė sistema ir funkcijos. Vitaminai ir jų biologinis vaidmuo žmogaus organizme. Vitaminai. Virškinimo fermentai, jų klasifikacija ir veikimas žmogaus organizme. Žmogaus skeleto raumenų sandara, klasifikacija. Raumeninės skaidulos susitraukimo mechanizmas. Belatakės liaukos, jų sandara ir sekrecija. Žmogaus skeleto sandara. Kaulų jungtys. Energijos ir medžiagų apykaita žmogaus organizme. Žmogaus galvos smegenų sandara ir funkcijos. Žmogaus širdies anatominė sandara. Kraujo apytakos ratai. Žmogaus kraujo morfologija ir funkcijos. Kraujo krešėjimas. Žmogaus jutimo organai ir jų funkcijos. Žmogaus organizmo audiniai ir jų sandaros ypatybės. Žmogaus šalinimo organų sistema ir funkcionavimas. Šlapimo susidarymo ir išskyrimo reguliavimas. Sąlyginiai ir besąlyginiai refleksai. Smegenų kamieno struktūra ir funkcijos. Vegetacinės nervų sistemos reikšmė organizmo veiklos reguliavime. Periferinė nervų sistema. Organų inervacijos bendrieji principai. Žmogaus virškinimo sistema ir funkcijos. Jutimo organų akies ausies sandara. Regėjimo, klausos ir pusiausvyros analizatorių laidinė bei centrinė dalys. Medžiagų energijos plastinė apykaita ląstelėse. Žmogaus kilmės problema žemėje. Rūšių susidarymo būdai. Pirmosios Ž. Lamarko koncepcijos bruožai ir įvertinimas. Natūralioji atranka- varantysis evoliucijos veiksnys. Kova už būvį- natūralios atrankos prielaida. Kova dėl būvio. Ląstelės membranos, jų sandara ir funkcijos. Mikroevoliucijos objektas ir rezultatai. Organizmų kintamumas- evoliucijos proceso veiksnys. Kintamumas. Jo formų klasifikacija ir įvertinimas. Makroevoliucijos objektas ir veiksniai. Č. Darvino evoliucijos teorijos bruožai ir jos įvertinimas. Populiacijos - evoliucionuojančio vieneto charakteristika. Ekosistema- pagrindinis gamtinės aplink0os funkcionuojantis vienetas. Ekosistemos struktūra. Ekosistemų klasifikavimo matmenys. Ekologija, jos objektas, susiskirstymas ir tyrimo metodai. Biosfera, jos ribos bei prigimtis. V.Vernadskio teorija apie biosferos atsiradimą ir tolesnę raidą. Organizmų tarpusavio santykiai. Pagrindiniai jų variantai. Aplinkos poveikio organizmams bendrieji dėsningumai. Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Pagrindiniai gyvenimo substratai. Jų determinuotos organizmų adaptacijos. Biomų tipai. Energijos ir medžiagų srautas ekosistemose. Mitybos lygiai, grandinės ir tinklai. Lietuvos aplinkos būklė. Populiacijos dinamika. Biotinis potencialas. Populiacijų homeostazės palaikymo mechanizmai. Biologiniai ritmai. Fotoperiodizmas. Genetinės informacijos perdavimo būdai ir nelytinis dauginimasis. Citologiniai paveldėjimo pagrindai. G. Mendelio paveldėjimo dėsniai ir jų pagrindimas. Paveldėjimo savitumai, alelinių ir nealelinių genų sąveikos atvejais. Alelinių genų sąveika. Chromosominės paveldimumo teorijos pagrindai. Nukleino rūgštys, jų organizacija ir biologinis vaidmuo. Genetinis kodas, jo savybės ir matriciniai procesai ląstelėje. Genas, jo struktūra ir funkcijos ląstelėje. Lyties genetika. Požymių, sukibusių su lytimi savitumai. Genetinės informacijos stabilumo problema. Sąlyginis genetinės informacijos stabilumas.