Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Biotechnologijos žala šiandieniniame gyvenime
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Biotechnologijos žala šiandieniniame gyvenime

  
 
 
12345
Aprašymas

Biotechnologija. Genetiškai modifikuoti produktai išgelbės nuo bado ar pražudys? Kokia GM juodoji pusė?

Ištrauka

Biotechnologija - mokslo kryptis, sujungianti biologijos ir technikos galimybes. Tai biologinių procesų ir sistemų naudojimas žemės ūkyje, pramonėje, medicinoje.
Terminas paplito XX a. antroje pusėje, nors biotechnologiniais procesais, kaip duonos kepimas, rūgščių pieno produktų gamyba, fermentinių sūrių ir vyno darymas, naudojamasi labai seniai.
Mikrobiologijos ir biochemijos pažanga - fermentų ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimas leido išplėsti praktines biotechnologijos galimybes.
Dideliu greičiu besivystanti biotechnologija, kuri JAV jau įgavusi masinį pobūdį ir toliau plečiama be visuomenės svarstymo, kelia susirūpinimą. Kelios agrocheminės ir farmacinės kompanijos bando reformuoti žemės ūkį, mediciną, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę žemėje.
Lietuva informacijos kiekiu ir susidomėjimu gerokai atsilieka nuo kitų šalių, tačiau moksliniai bandymai su transgeniniais cukriniais runkeliais (finansuojami didžiųjų kompanijų) jau vykdomi trejus metus. Kad galėtumėm pasakyti savo nuomonę, pirmiausia turime žinoti, kokie privalumai ir kokie pavojai slypi už šių trijų raidžių - GMO.
Gamtosauginės organizacijos aktyviai priešinasi genetiškai modifikuotų augalų auginimui. Kodėl?
Tai yra labai naujas reiškinys, dar daug ko žmonės nežino, todėl kiekvieną problemą (vaistų, maisto, pluošto), reiktų spręsti atskirai ir nekovoti prieš genų inžineriją apskritai. Visgi realus pavojus aplinkai, žmogui egzistuoja. Štai cukraus bendrovė į Lietuvą įveža genetiškai modifikuotus herbicidams atsparius cukrinius runkelius. Runkeliai gali susikryžminti su savo laukiniais giminaičiais – piktžolėmis. Prieš naują superpiktžolę kovoti būtų labai sunku, nes jos nebeveiktų chemikalai. Ūkininkas, augindamas herbicidams atsparius augalus, vietoj ravėjimo piltų dideles dozes chemikalų. Dideli kiekiai nualina dirvožemio organizmus, blogėja dirvos savybės.
Transgeniniai organizmai gali būti labai pavojingi žmogaus sveikatai, jei šiuose organizmuose ims gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių niekada iki šiol nebuvo žmogaus aplinkoje. Dar nežinoma, kaip tai gali pakenkti dabar ir kaip atsilieps ateityje, kokios ligos išsivystys.
Auginant herbicidams atsparias veisles kyla klausimas: kodėl augalai atsparūs herbicidams? Ar augaluose nesikaupia nuodingos medžiagos? Šiuo atveju vertėtų prisiminti Taivanio ryžių istoriją. Nupurškus augalus herbicidais, tirtuose ryžiuose didelių pasikeitimų nepastebėta. Tačiau šiuos ryžius pakepinus keptuvėje, susidarė labai nuodinga medžiaga – dioksinas, ir daug žmonių juo apsinuodijo, kilo epidemija. Ksenobiotikai gali sukelti ir naujas alergijas.
Nedaug laiko naudojami šie organizmai, todėl tiksliai teigti dar anksti apie jų žalą ar absoliučią naudą. Žinoma, tyrimai apie genetiškai modifikuotų organizmų poveikį žmogaus sveikatai atliekami, tačiau tam reikia laiko, kad nepasikartotų tragedija su tolidomidu – vaistu, skirtu nėščių moterų skausmui malšinti. Pirmiausia, vaistas buvo išbandytas laboratorijoje su graužikais. Vėliau kompanijos vadovas nutarė išbandyti vaistą su savo besilaukiančia žmona. Tyrimų rezultatai buvo geri. Pradėjus vaistą pardavinėti vaistinėse, stipriai padaugėjo apsigimusių kūdikių su neišsivysčiusiomis galūnėmis. Šiuos apsigimimus sukėlė būtent tolidomidas. Vaistas buvo nepakankamai ištirtas, nes skirtingose vietose gyvenantys žmonės nevienodai toleruoja įvairias medžiagas. Kuo ilgesni ir išsamesni tyrimai, tuo mažesnis pavojus apsinuodyti ar susirgti.
Didžiosioms šalims, JAV, Kanadai, kuriose itin išvystyta biotechnologija, genų inžinerija neša milijoninį pelną. Tačiau kituose kraštuose genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas ne visuomet naudingas. Pavyzdžiui, derlingiausios cukrinių runkelių veislės yra triploidinės, o tai reiškia – sterilios, nesubrandinančios sėklų. Ūkininkas, norėdamas gauti tokį pat didelį derlių, kaip ir kiti ūkininkai, priverstas iš firmos pirkti sėklas kiekvienais metais. Firma monopolininkė gali diktuoti savo kainas ir sąlygas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-01
DalykasBiologijos referatas
KategorijaBiologija
TipasReferatai
Apimtis3 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis10.7 KB
AutoriusAgne
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas10
Mokytojas/DėstytojasJūratė Petkevičienė
Švietimo institucijaAlytaus r. savivaldybės Alovės pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Biotechnologijos zala siandieniniame gyvenime [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 3 puslapiai 
  • Alytaus r. savivaldybės Alovės pagrindinė mokykla / 10 Klasė/kursas
  • Jūratė Petkevičienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą