Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija

Biologija (464 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Biogeografija

    Indomalajinė sritis, Australijos sritis, Madagaskaro sritis, Polinezijos sritis, Etiopinė sritis, Holarktinė sritis, stepių fauna, dykumų fauna, kalnų fauna, tundros fauna, neutropinė sritis, Lietuvos žinduoliai.
    Biologija, špera(3 puslapiai)
    2005-10-23
  • Bioindikatoriai: tipai, charakteristikos, taikymas

    Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Bioindikatoriaus sąvoka ir tipai. Bioindikacija biologinės organizacijos lygmenyse. Biomarkeriai. Bioindiaktorių panaudojimas. Augalų indikatorinės rūšys. Dumbliai. Kerpės. Samanos. Aukštesnieji augalai. Gyvūnų indikatorinės rūšys. Pirmuonys. Bestuburiai. Stuburiniai. Išvados.
    Biologija, kursinis darbas(19 puslapių)
    2006-03-31
  • Biokatalizatorių panaudojimas biotechnologijoje

    Įvadas. Fermentai – biologiniai katalizatoriai. Inžinerinė enzimologija. Inžinerinė enzimologija medicinoje. Fiziologiškai aktyvių medžiagų sintezė. Karatinoidai, riboflavinas, ciankobalaminas, ergokalciferolas. Genų inžinerija. Genų inžinerijoje naudojami fermentai. Restrikcijos endonukleazės. Įvairūs biotechnologijos produktai. Apibendrinimas.
    Biologija, referatas(13 puslapių)
    2009-07-29
  • Biologija

    31 klausimas ir atsakymas iš biologijos srities.
    Biologija, testas(2 puslapiai)
    2005-05-14
  • Biologija (10)

    Įvadas. Sistematikos pagrindai. Hierarchija. Karalystės. Grybų ir augalų ląstelė. Gleivūnai (myxomycota) [karalystė protista]. Oomikotai (oomycota) [karalystė stramenopila]. Grybų karalystė.
    Biologija, referatas(6 puslapiai)
    2006-05-15
  • Biologija (11)

    Kombinacinis kintamumas bei jo reikšmė evoliucijoje ir selekcijoje. Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje. Paveldimas kintamumas ir kova už būtį. Virusų ir bakterijų reikšmė žmogaus gyvenime. Vandens ekosistemos funkcijos karalystės. Azoto apytaka biosferoje ir žmogaus ūkinė veikla. Vidurūšiniai ir tarprūšiniai santykiai. Dirvos erozija. Medžiagų ir energijos apykaita žmogaus organizme.
    Biologija, konspektas(7 puslapiai)
    2006-11-08
  • Biologija (12)

    Biologijos testai. Humoralinė sistema. Nervų sistema. Medžiagų ir energijos apykaita. Žmogus ir sveikata. Atsakymai.
    Biologija, testas(21 puslapis)
    2007-05-09
  • Biologija (13)

    Organizmo atrama ir judėjimas. Palygink ir nurodyk skirtumus tarp išorinio skeleto ir vidinių griaučių. Sugrupuok žmogaus griaučių kaulus pagal formą. Paaiškink kaip dirba raumenys tiesiant ir lenkiant ranką. Nurodyk sąnario pavydį ir paaiškink kaip jis sudarytas? Kas atsitiktų, jei būtų paralyžuotas (negalėtų susitraukti) raumuo, kuris dirba lenkiant ranką? Kokias funkcijas atlieka žmogaus griaučiai ir gyvūnų skeletas? Kodėl kai kurie augalai negali išlaikyti statmeno stiebo? Nervų sistema ir jutimo organai. Kokios funkcijos būdingos nervų ląstelėms? Ką junta ameba? Kaip sudaryta slieko nervų sistema? Kaip sudarytas nervas? Kas sudaro centrinę nervų sistemą (CNS)? Paaiškinti kas įvyksta organizme, kol ranka staigiai atitraukiama nuo karštos laidynės? Paaiškink, kaip matome. Išvardink kokių receptorių yra žmogaus organizme. Kokiais jutimais žmogus orientuojasi erdvėje? Kodėl matome tik akimis, o girdime tik ausimis? Paveldimumas. Kas yra mitozė? Paaiškink, kodėl organizmas auga. Kas yra mejozė? Pateik mitozės ir mejozės pavyzdžių. Kokie požymiai vadinami dominantiniais? Kokie požymiai vadinami recesyviniais? Organizmų mityba. Gamintojai ir vartotojai? Maisto medžiagos reikalingos gyviems organizmams? Koks procesas vyksta maistui keliaujant virškinamuoju traktu? Kokią funkciją atlieka fermentai? Kaip maistą virškina vienaląsčiai organizmai? Kaip išgyvena chloroplastų neturintys augalai? Kuo skiriasi slieko ir žiogo virškinamieji traktai? Dujų ir maisto medžiagų judėjimas organizme. Kokią funkciją kraujotakos sistema atlieka slieko organizme? Kokią funkciją amebos organizme atlieka citoplazma? Kokia kraujo hemoglobinų funkcija? Kaip sudaryta žmogaus širdis? Kaip vanduo iš dirvožemio pasiekia augalo stiebą ir lapus? Nurodyti skirtumus tarp arterijų, venų ir kapiliarų. Kaip kraujas teka apytakos ratais? Kaip į šaknis patenka lapuose susidariusi gliukozė? Gyvybės raida žemėje. Žmogaus sisteminė padėtis. Žmonių rasės. Gyvybės raida žemėje. Žmogaus ir žmogbeždžionės palyginimas. Klasifikacijos.
    Biologija, špera(8 puslapiai)
    2007-07-02
  • Biologija (14)

    Virškinimo aparatui priklausantys organai, jų funkcijos. Burnos ertmė ir joje esantys organai. Ryklė ir stemplė. Skrandžių klasifikacija. Galvijo skrandis. Kiaulės skrandis. Plonosios žarnos. Storosios žarnos. Kepenys ir kasa. Paukščių virškinimo aparato ypatumai. Kvėpavimo aparatas, jo funkcijos ir organai. Nosies ertmė, jos sandara ir funkcijos. Gerklų ir gerklės sandara. Plaučiai, jų sandara bei rūšiniai ypatumai. Paukščių kvėpavimo aparato ypatumai. Inkstai, jų klasifikacija ir sandara. Šlapimtakis, šlapimo pūslė ir šlaplė. Paukščių šlapimo organų ypatumai. Lytiniai organai, jų funkcijos ir savybės. Sėklidės, jų sandara. Antsėklidis, sėklatakis bei sėklinis virželis. Priedinės lytinės liaukos. Varpa, jos sandara. Kiaušidės, jų sandara. Kiaušintakis. Gimda, jos sandara, rūšiniai ypatumai. Makštis ir išoriniai lytiniai organai. Paukščių lytinės sistemos ypatumai. Didysis kraujo apytakos ratas ir pagrindinės kraujagyslės. Mažasis kraujo apytakos ratas. Limfinės sistemos reikšmė. Limfos sandara. Pagrindiniai limfiniai kamienai. Limfinio mazgo sandara, pagrindiniai limfiniai mazgai. Oda, jos funkcijos ir sandara. Plaukai, jų rūšys ir sandara. Odos liaukos. Odos dariniai (ragai, nagos). Paukščių oda ir jos dariniai.
    Biologija, konspektas(8 puslapiai)
    2008-01-28
  • Biologija (15)

    20 klausimų biologijos testas. Žmogaus ekologija ir aplinkosauga. Teršalai. Teisingi atsakymai.
    Biologija, testas(2 puslapiai)
    2008-06-18
  • Biologija (16)

    Kaukolės amžiniai ir lytiniai ypatumai. Raumenų vystymasis. Judesių vystymasis. Stuburo linkiai. Judesių koordinacija. Pratimai judesiams lavinti. Vaiko amžiaus sąlygojami kaulų ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami Raumenų ypatumai. Vaikų kraujo gamybos ypatybės. Vaiko kraujagyslių ypatumai. Vaisiaus kraujo apytaka. Vaiko amžiaus sąlygojami virškinimo sistemos ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami medžiagų apykaitos ypatumai. Vaiko amžiaus sąlygojami kvėpavimo organų ir funkcijos ypatumai. Naujagimio kvėpavimas plaučiais. Kvėpavimo higiena. Vaikų šalinimo sistemos ypatumai. Lytinių požymių vystymasis. Nervų sistemos sandaros ir funkcijos ypatumai susiję su vaiko amžiumi.
    Biologija, konspektas(11 puslapių)
    2012-02-20
  • Biologija (2)

    Hormonai. Nervinis ir humoralinis reguliavimas. Vidaus sekrecijos (endokrininės) liaukos. Nervų sistema, jos dalys ir funkcijos. Neuronai. Galvos smegenys. Centrinė nervų sistema, nugaros smegenys. Periferinė nervų sistema. Somatinė ir autonominė nervų sistema.
    Biologija, špera(3 puslapiai)
    2005-06-10
  • Biologija (3)

    8 klausimų biologijos testas su atsakymais.
    Biologija, testas(2 puslapiai)
    2005-06-09
  • Biologija (4)

    Bakterijų ląstelė. Gyvūno ir augalo ląstelės. Jų funkcijos. Audinys. Audinių svarba. Kaip medžiagos pereina pro membranas? Difuzija, osmosas, turgoras. Metabolizmą. Fermentų reikšmė. Fermentų aktyvumas. Mitozės procesas. Mutacijos. Kancerogenai. Fotosintezė.
    Biologija, špera(3 puslapiai)
    2005-11-23
  • Biologija (5)

    20 klausimų biologijos testas su teisingais atsakymais.
    Biologija, testas(3 puslapiai)
    2005-11-26
  • Biologija (6)

    Augalų ir gyvūnų audinių sandara ir funkcijų palyginimas. Bakterijų sandara, dauginimasis, jų reikšmė biosferos azoto apytakai. Eukariotinės ir prokariotinės ląstelių sandaros ir gyvybinių funkcijų palyginimas. Fotozintezė. Anglies ir deguonies apytaka biosferoje. Chromosomos sandara. Autosomos ir lytinės chromosomos. Lyties apsprendimas. Su X chromosoma susijusios paveldimos ligos. Individualus gyvūnų vystymasis ir gyvenamoji aplinka. Kvėpavimas ląstelėje ir energijos virsmai organizme. Medžiagų apykaitos produktų šalinimas organizmuose. Medžiagų pernešimas vienaląsčiuose ir daugialąsčiuose organizmuose. Mitozės ir mejozės panašumai ir skirtumai, procesų ryšys su organizmų augimu ir dauginimusi. Mutacijos, jų tipai. Aplinkoje esantys mutagenai. Selekcijos genetiniai pagrindai. Augalų selekcijos metodai. Biotechnologija. Nubraižykite miško ar ežero bendrijos mitybos tinklo schemą. Detaliau pavaizduokite dvi mitybos grandines. Nurodykite jose mitybos lygmenis. Organizmų dauginimosi formos ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Organizmų judėjimas ir atrama. Organizmų kvėpavimo būdai ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos. Erkių įvairovė. Erkių reikšmė gamtoje. Erkių platinamos ligos Lietuvoje. Apsisaugojimas nuo erkių. Paukščių prisitaikymas skraidyti. Sezoniniai reiškiniai paukščių gyvenime. Paukščių žiedavimas. Populiacijų dydis, tankis bei evoliuciniai procesai populiacijose. Rūšis, jos kriterijai. Vidurūšiniai santykiai populiacijoje. Samanų ir sporinių induočių sandara, dauginimasis, kartų kaita. Lietuvoje paplitę sporiniai induočiai. Spygliuočių sandara, dauginimasis, oro tašos poveikis miškams. Vandens vaidmuo ląstelėje, organizmuose ir ekologinėse sistemose. Žinduolių klasei būdingi požymiai, nulėmę dabartinį žinduolių klestėjimą. Kai kurių dabartinių žinduolių rūšių nykimo priežastys.
    Biologija, konspektas(40 puslapių)
    2006-02-01
  • Biologija (7)

    Glicerolio oksidacija: reakcijų seka, energetinė vertė ir biologinė reikšmė. RR pernešimas iš citoplazmos į mitochondrjas. Riebalų rūgščių beta-oksidacija. Knopo-Lineno ciklas. RR oksidacijos energetinė vertė ir biologinė reikšmė. RR superoksidacija. Aktyviosios deguonies formos ir ląstelių antioksidacinė apsauga. Antioksidantai. RR biosintezė, šio proceso reguliacija. PL biosintezė. Ch biosintezė, biologinis vaidmuo, apykaitos reguliacija. KK: biosintezė, oksidacija, nustatymo diagnostinė reikšmė. Purino nukleotidų biosintezės šaltiniai. IMP biosintezė. AMP ir GMP biosintezė iš IMP. Purino nukleotidų sintezė iš purino bazių. Purino nukleotidų biosintezės reguliacija. NDP ir CTP sintezė iš NMP. Purino nukleotidų skilimas. Podagra, išsivystymo priežastys, gydymui naudojami vaistai. Pirimidino nukleotidų biosintezės šaltiniai. UTP ir CTP biosintezė. Deoksiribonukleotidų biosintezė. Ribonukleotidreduktazės regeneravimas. Deoksiribonukleotidų (DN) biosintezės reguliacija TMP biosintezė. 5 – fluoruracilo, meprobamato ir sulfanilamidų veikimo mechanizmas. DNR reparacija. DNR replikacijos inhibitoriai. Prokariotų ir eukariotų RNR biosintezė. Potranskripcinės RNR modifikacijos. Transkripcijos inhibitoriai. Genetinis kodas, jo savybės. Mutagenai. Genų mutacijos, jų pasekmės. Molekulinės ligos. Vaistai mutagenai. Baltymų biosintezė. Potransliacinės polipeptidinės grandinės subrendimas. Transliacijos inhibitoriai. Genų inžinerija. Pagrindiniai medžiagų apykaitos reguliacijos (MAR) lygiai, reguliacinės sistemos organizme. CNS ir endokrininės sistemos ryšys. Neuropeptidai. Neląstelinės signalinės molekulės. Signalų perdavimo į ląsteles būdai. Signalinių molekulių veikimas per viduląstelinius receptorius. Signalo perdavimo būdai per ląstelių membranų receptorius. Pirminiai ir antriniai tarpininkai. Signalinių molekulių veikimas per adenilatciklazių sistemą. G – baltymai. Fosfodiesterazių inhibitoriai – vaistai. Signalinių molekulių veikimas per cAMP inhibavimo mechanizmą. Signalinių molekulių veikimas per guanilatciklazės sistemą. Prieširdžių natriurezinio peptido (PNP) veikimas. NO sintezė, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Dopaminas: sintezė, receptoriai, veikimo mechanizmai, agonistai ir antagonistai. Parkinsono liga, jos gydymui naudojami vaistai. Acetilcholino: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmai, agonistai ir antagonistai. acetilcholinesterazės inhibitoriai. Pseudocholinesterazė. Alzheimerio liga, jos gydymui naudojami vaistai. Serotoninas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, agonistai ir antagonistai. GABA: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmai, biologinis vaidmuo. Gly ir glutamatas: biologinis vaidmuo. Histaminas: sintezė, metabolizmas, receptoriai, veikimo mechanizmas, antagonistai. Tiroksinas ir kt. jodtironinai: struktūra, biosintezė, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Ca ir P reguliacija žm. organizme. Kalcitriolis, paratH ir kalcitoninas: supratimas apie struktūrą, biologinis vaidmuo, veikimo mechanizmas. Gliukagonas: supratimas apie struktūrą, veikimo mechanizmas, biologinis vaidmuo. Insulinas: supratimas apie struktūrą, receptoriai, veikimo mechanizmas. Insulino rūšinis specifiškumas, gavimo būdai. CD. Atriopeptidai. Kininai. Renino - angiotenzinų sistema. Hipertonija, jos gydymui naudojami vaistai. Kiaušidžių funkcijos sutrikimų pasekmės. Vyrų lytiniai hormonai. Adenohipofizės hormonai. Neurohipofizizės hormonai. Tarpinės dalies hormonai, supratimas apie struktūrą, biologinį vaidmenį. Eikozanoidai: struktūra, sintezė, biologinis vaidmuo.
    Biologija, konspektas(28 puslapiai)
    2006-02-07
  • Biologija (8)

    Ląstelė, jos sandara, organoidai ir funkcijos. Šaknies ir stiebo pirminės anatominės sandaros palyginimas. Meristeminių audinių sandara ir vystymasis įvariose augalų grupėse. Sumedėjusių augalų šaknies ir stiebo antrinė anatominė sandara. Įvairių augimviečių augalų lapo sandara. Lapas – fotosintezės organas. Bakterijos, jų sandara, mityba, klasifikacija ir ekologija. Lelijainių (vienaskilčių) ir magnolijainių (dviskilčių) augalų vaisiaus ir sėklos sandara. Papėdgrybiai, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Valgomųjų ir nuodingųjų grybų pažinimo svarba, grybavimo gamtinės ir etninės problemos. Bendra žaliųjų dumblių charakteristika. Gniužulo struktūros tipai ir jų evoliucija. Dauginimasis ir ekologija. Samanūnai, jų sandara ir biologija. Lietuvos samanūnų botaninė įvairovė. Fotosintezė-šviesinių ir tamsinių reakcijų visuma. Kerpės, jų sandara, mityba, dauginimasis ir sistematika. Lietuvos kerpių flora ir jos ištirtumas. Astrinių (graižažiedžių) šeima. Kitos dviskilčių augalų šeimos, nagrinėjamos vidurinės mokyklos botanikos kurse. Parazitiniai grybai. Svarbiausių rūšių biologija, sukeliamos ligos ir apsisaugojimo nuo jų būdai. Miglinių (varpinių) augalų šeima. Lietuvos lelijainių augalų flora, saugomos rūšys. Sporiniai induočiai, būdingieji jų sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos sporinių induočių bruožai. Mognolijūnų (gaubtasėklių) augalų dauginimosi ciklas. Dvigubas apvaisinimas, jo reikšmė. Pelėsiniai grybai ir mieliagrybiai. Heterotrofinių organizmų vaidmuo medžiagų apykaitoje. Pušūnų (plikasėklių) būdingieji sandaros ir biologijos bruožai. Lietuvos pušūnų flora, gamtinė reikšmė. Šiuolaikinė gyvų organizmų 5 karalysčių sistema, jos kūrimo raida, klasifikavimo principai ir karalysčių charakteristika. Žiuželinių pirmuonių sandaros ir biologijos ypatybės bei reikšmė. Parazitinių apvaliųjų kirmėlių įvairovė. Trichinos vystymosi ciklas. Varliagyvių sandara ir sistematika. Nariuotakojų gyvūnų sandara progresyvūs bruožai. Nariuotakojų sistematika. Aukštesniųjų vėžiagyvių įvairovė. Plačiažnyplio vėžio morfologija. Vabzdžių įvairovė ir reikšmė. Kaulinių žuvų sandara ir sistematika. Išvaizda. Vabzdžių vystymasis pilna ir nepilna metamorfozė. Diapauzė. Kremzlinių žuvų sandara sistematika. Paukščių sandara ir sistematika. Chordinių tipo charakteristika ir sistematika. Hidros sandara ir dauginimasis. Duobagyvių įvairovė. Pilvakojų moliuskų sandara, ir gyvenimo būdas. Žinduolių sandara ir sistematika. Daugialąsčių gyvūnų kilmės teorija. Žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių kilmė. Lietuvos stuburinių sistematinė apžvalga. Žmogaus kvėpavimo organų sandara ir funkcijos. Balso formavimosi mechanizmas. Žmogaus imuninė sistema ir funkcijos. Vitaminai ir jų biologinis vaidmuo žmogaus organizme. Vitaminai. Virškinimo fermentai, jų klasifikacija ir veikimas žmogaus organizme. Žmogaus skeleto raumenų sandara, klasifikacija. Raumeninės skaidulos susitraukimo mechanizmas. Belatakės liaukos, jų sandara ir sekrecija. Žmogaus skeleto sandara. Kaulų jungtys. Energijos ir medžiagų apykaita žmogaus organizme. Žmogaus galvos smegenų sandara ir funkcijos. Žmogaus širdies anatominė sandara. Kraujo apytakos ratai. Žmogaus kraujo morfologija ir funkcijos. Kraujo krešėjimas. Žmogaus jutimo organai ir jų funkcijos. Žmogaus organizmo audiniai ir jų sandaros ypatybės. Žmogaus šalinimo organų sistema ir funkcionavimas. Šlapimo susidarymo ir išskyrimo reguliavimas. Sąlyginiai ir besąlyginiai refleksai. Smegenų kamieno struktūra ir funkcijos. Vegetacinės nervų sistemos reikšmė organizmo veiklos reguliavime. Periferinė nervų sistema. Organų inervacijos bendrieji principai. Žmogaus virškinimo sistema ir funkcijos. Jutimo organų akies ausies sandara. Regėjimo, klausos ir pusiausvyros analizatorių laidinė bei centrinė dalys. Medžiagų energijos plastinė apykaita ląstelėse. Žmogaus kilmės problema žemėje. Rūšių susidarymo būdai. Pirmosios Ž. Lamarko koncepcijos bruožai ir įvertinimas. Natūralioji atranka- varantysis evoliucijos veiksnys. Kova už būvį- natūralios atrankos prielaida. Kova dėl būvio. Ląstelės membranos, jų sandara ir funkcijos. Mikroevoliucijos objektas ir rezultatai. Organizmų kintamumas- evoliucijos proceso veiksnys. Kintamumas. Jo formų klasifikacija ir įvertinimas. Makroevoliucijos objektas ir veiksniai. Č. Darvino evoliucijos teorijos bruožai ir jos įvertinimas. Populiacijos - evoliucionuojančio vieneto charakteristika. Ekosistema- pagrindinis gamtinės aplink0os funkcionuojantis vienetas. Ekosistemos struktūra. Ekosistemų klasifikavimo matmenys. Ekologija, jos objektas, susiskirstymas ir tyrimo metodai. Biosfera, jos ribos bei prigimtis. V.Vernadskio teorija apie biosferos atsiradimą ir tolesnę raidą. Organizmų tarpusavio santykiai. Pagrindiniai jų variantai. Aplinkos poveikio organizmams bendrieji dėsningumai. Lietuvos saugomų teritorijų sistema. Pagrindiniai gyvenimo substratai. Jų determinuotos organizmų adaptacijos. Biomų tipai. Energijos ir medžiagų srautas ekosistemose. Mitybos lygiai, grandinės ir tinklai. Lietuvos aplinkos būklė. Populiacijos dinamika. Biotinis potencialas. Populiacijų homeostazės palaikymo mechanizmai. Biologiniai ritmai. Fotoperiodizmas. Genetinės informacijos perdavimo būdai ir nelytinis dauginimasis. Citologiniai paveldėjimo pagrindai. G. Mendelio paveldėjimo dėsniai ir jų pagrindimas. Paveldėjimo savitumai, alelinių ir nealelinių genų sąveikos atvejais. Alelinių genų sąveika. Chromosominės paveldimumo teorijos pagrindai. Nukleino rūgštys, jų organizacija ir biologinis vaidmuo. Genetinis kodas, jo savybės ir matriciniai procesai ląstelėje. Genas, jo struktūra ir funkcijos ląstelėje. Lyties genetika. Požymių, sukibusių su lytimi savitumai. Genetinės informacijos stabilumo problema. Sąlyginis genetinės informacijos stabilumas.
    Biologija, konspektas(113 puslapių)
    2006-03-28
  • Biologija (9)

    Biologijos testas su teisingais atsakymais.
    Biologija, testas(3 puslapiai)
    2006-05-03
  • Biologija: kraujas ir širdis

    Biologijos pratybos 9 klasei. Tema: krujas, širdis. 10 užduočių su atsakymais. Baikite rašyti šias sąvokas. Įrašykite į tuščius langelius trūkstamus širdies sandaros pavadinimus. Suskirstykite kam kas priklauso ir po piešinukais parašykite pavadinimus. Ar žmogui turinčiam I grupės kraujo grupę gali būti kraujo donoras vienos ar kelių iškiltų esančiu kraujo grupių kraujas. Atsakymą pagrįskite. Teisingai pažymėkite kraujotakos organų sistemos ligų simptomus. Nupieškite kraujo ląstelių tris rūšis ir jas įvardinkite. Ką vadiname imunitetu? Kokios yra imuniteto rūšys? Aprašykite kraujagysles. Kokių priemonių reikia imtis norint išvengti kraujotakos sistemos ligų, kaip hipertonija, trombozė, širdies infarktas, aritmija ir kt...? Kaip susidaro kraujo krešulys ?
    Biologija, namų darbas(5 puslapiai)
    2010-03-23
Puslapyje rodyti po