Biologija (464 darbai)

Mikroorganizmų fiziologija. Prokariotų cheminė sudėtis. Mikroorganizmų mityba. Mikroorganizmų kultivavimas. Mitybinės terpės. Reikalavimai terpėms. Kultivavimo tikslai. Bakterijų fermentai. Prokariotų energijos apykaita. Aplinkos veiksniai. Fiziniai. Temperatūra. Fiziniai. Spinduliuotė. Slėgis. Ultragarsas. Džiovinimas. Cheminiai. Biologiniai. Prokariotų genetika. Modifikacijos. Mutacijos. Genetinės rekombinacijos. Genetiniai elementai, esantys bakterijose. Plazmidės. Transpozonai. Įsiterpiančios sekos. Patofiziologijos įvadas. Patofiziologijos metodai. Patologijos ir patofiziologijos istorinė apžvalga. Nozologija. Ligą galima padalinti. Ligų klasifikacijos kriterijai. Ligos raidos stadijos. Ligų priežastys. Išorinės aplinkos faktorių patogeninis poveikis. Fizikiniai faktoriai. Francisella. Morfologija. Kultūrinės savybės. Virulentiškumo veiksniai. Patogenezė. Laboratorinė diagnozė. Imunitetas ir profilaktika. Brucella. Morfologija. Kultūrinės savybės. Biocheminis aktyvumas. Virulentiškumo veiksniai. Patogenezė. Laboratorinė diagnozė. Imunitetas ir profilaktika. Bordotella. Morfologija. Kultūrinės savybės. Biocheminis aktyvumas. Antigeninė sandara. Virulentiškumo veiksniai. Patogenezė. Laboratorinė diagnozė. Imunitetas ir profilaktika. Yersinia. Morfologija. Kultūrinės savybės. Biocheminis aktyvumas. Patogenezė. Laboratorinė diagnozė. Imunitetas.

Pagrindinės nukleorūgščių funkcijos, kurios apsprendžia jų biologinę reikšmę. Iš ko sudaryti nukliotidai? DNR molekulėje pasitaikančios azotinės bazės. Tarp ko DNR molekulėje susidaro kovalentinės, vandenilinės jungtys? Trumpai apibūdinkite DNR sintezės būdą – matricinę polireakciją. Kur lokalizuotos eukariotinės bei prokariotinės ląstelės DNR? Kuo skiriasi RNR bei DNR molekulės? RNR molekulių rūšys. iRNR funkcijos. tRNR funkcijos. rRNR funkcijos. Fermentų funkcijos. Pagrindinės fermentų savybės. Kokie fermentai vadinami konstituciniais? Kokie fermentai vadinami adaptaciniais? Kaip skirstomi fermentai pagal veikimo vietą? Kas yra medžiagos laisvoji energija? Kaip veikia fermentai savitosios reakcijos aktyvacijos energiją? Kas vadinama fermento aktyviuoju centru? Į kokias 6-ias klases suskirstyti fermentai pagal reakcijos tipą? Oksidoreduktazių paskirtis. Oksidoreduktazių klasifikavimas. Pirminių dehidrogenazių katalizuojama reakcija. Antrinių dehidrogenazių katalizuojama reakcija. Kaip suprantate elektronų pernašos grandinę? Transferazių paskirtis. Hidrolazių paskirtis. Liazių paskirtis. Izomerazių paskirtis. Ligazių paskirtis. Nuo ko priklauso fermentinių reakcijų greitis? Parašykite Michaelio – Menten lygtį. Michaeliso – Menten lygtis Km atžvilgiu. Kam lygus fermentinės reakcijos greitis, kai substrato koncentracija labai didelė? Kam lygus fermentinės reakcijos greitis, kai substrato koncentracija labai maža? Parašykite Lainviverio–Berko lygtį. Nubraižykite grafiką, gaunamą taikant Michaeliso–Menten lygtį. Nubraižykite grafiką, gaunamą taikant Lainviverio–Berko lygtį. Kaip vyksta fermentinės reakcijos kylant temperatūrai? Kodėl fermentai yra jautrūs pH pokyčiams? Kas yra inhibitoriai? Kokia inhibicija vadinama negrįžtamoji? Grįžtamųjų inhibitorių tipai. Kokie inhibitoriai vadinami konkurentiniais? Kokie inhibitoriai vadinami nekonkurentiniais? Ar keičiasi fermentinės reakcijos Vmax konkurentinės inhibicijos atveju? Ar keičiasi fermentinės reakcijos Vmax nekonkurentinės inhibicijos atveju? Kas yra metabolizmas? Kas yra anabolizmas? Kas yra katabolizmas? Iš ko sudaryta adenozintrifosfato (ATP) molekulė? ATP hidrolizės reakcijos lygtis. Kokios reakcijos vadinamos endoergoninėmis? Kokiais būdais mikroorganizmai gali gauti energijos ATP atsargų ląstelėse papildymui? Sudėtingų organinių junginių sintezės etapai. Kaip maitinasi bakterijos ir mikroskopiniai grybai? Medžiagų pernešimo pro plazminę membraną būdai. Kokios medžiagos patenka į ląsteles difuzijos būdu? Kokie baltymai vadinami nešikliais? Kaip medžiagos pernešamos pro plazminę membraną palengvintosios pernašos atveju. Paaiškinkite aktyviąja medžiagų pernašą pro plazminę membraną. Kas užtikrina laipsnišką laisvosios energijos atsipalaidavimą iš sudėtingų organinių junginių ir šios energijos sukaupimą ATP pavidalu. Kas yra rūgimas? Kas yra glikolizė? Suminė glikolizės proceso lygtis. Kokie tolesni glikolizės produktų virsmai? Kokia rūgimo procesų energetinė išeiga? Iki kokių medžiagų oksiduojama gliukozė aerobinėmis sąlygomis? Parašykite gliukozės oksidavimo lygtį aerobinėmis sąlygomis. Parašykite aerobinio kvėpavimo metu vykstančių reakcijų etapus. Iki kokių medžiagų suskaidoma Piruvo rūgštis aerobinėmis sąlygomis? Išvardinkite Krebso ciklo pabaigoje susidarančius produktus. Kieno sintezei panaudojama ant ląstelės membranos susidariusio protonų elektrocheminių potencialų skirtumo energija? Koks kompleksas sudaro membranoje protonams laidų kanalą? Kiek pagaminama ATP molekulių, aerobiniu būdu suskaidžius 1 molekulę gliukozės? Kas yra galutinis vandenilio akceptorius anaerobinio kvėpavimo grandinėje? Koks kvėpavimas vadinamas anaerobiniu? Koks kvėpavimas vadinamas denitrifikacija? Parašykite reakciją, kurią vykdo sulfatus redukuojančios bakterijos. Parašykite metano susidarymo stadijas iš CO2, veikiant metanogeninėmis bakterijomis. Kokie mikroorganizmai vadinami chemolitotrofais? Kas yra nitrifikacija? Parašykite nitrifikacijos 2 fazių reakcijas. Kokias žinote nitrifikacijos procese dalyvaujančias bakterijas? Paminėkite bakterijas, gaunančias energiją iš sieros bei geležies junginių oksidavimo. Kas vyksta fotosintezės proceso šviesos stadijoje. Parašykite vandens fotosintezės lygtį. Kas yra fotofosforilinimas? Kas yra fotoredukcija? Kokie pagrindiniai fotoredukcijos skirtumai nuo fotosintezės? Pagrindiniai genetinio kodo teorijos teiginiai. Koks procesas vadinamas transkripcija? Kokios medžiagos dalyvauja transliacijos procese? Kas yra mutacija? Kas yra revertantai? Kaip veikia DNR molekulę jonizuojantieji spinduliai? Kaip veikia DNR molekulę alkilinantieji agentai? Kaip veikia DNR molekulę nuosaikieji bakteriofagai ir transpozonai? Kaip naujame eukariotiniame organizme atsiranda nauji genų derinai (lytinis dauginimosi būdas)? Kokie yra bakterijų požymių perdavimo būdai?

Pagrindinės nukleorūgščių funkcijos, kurios apsprendžia jų biologinę reikšmę. Nukleotidų sandara. DNR molekulėje pasitaikančios azotinės bazės. Kovalentinės, vandenilinės jungtys DNR molekulėje. DNR sintezės būdas – matricinė polireakcija. Eukariotinių bei prokariotinių ląstelių DNR lokalizacija. RNR bei DNR molekulių skirtumai. RNR molekulių rūšys. iRNR funkcija. tRNR funkcija. rRNR funkcija. Fermentų funkcija. Pagrindinės fermentų savybės. Konstituciniai fermentai. Adaptaciniai fermentai. Fermentų skirstymas pagal veikimo vietą. Medžiagos laisvoji energija. Savitosios reakcijos aktyvacijos energija. Fermento aktyvusis centras. Fermentų skirstymas pagal reakcijos tipą. Oksidoreduktazių paskirtis. Oksidoreduktazių klasifikavimas. Pirminių dehidrogenazių katalizuojama reakcija. Antrinių dehidrogenazių katalizuojama reakcija. Elektronų pernašos grandinė. Transferazių paskirtis. Hidrolazių paskirtis. Liazių paskirtis. Izomerazių paskirtis. Ligazių paskirtis. Fermentinių reakcijų greitis. Michaeliso–Menten lygtis. Michaeliso–Menten lygtis K atžvilgiu. Fermentinės reakcijos greitis, kai substrato koncentracija labai didelė. Fermentinės reakcijos greitis, kai substrato koncentracija labai maža. Lainviverio–Berko lygtis. Fermentinės reakcijos kylant temperatūrai. Kodėl fermentai yra jautrūs pH pokyčiams? Inhibitoriai. Negrįžtamoji inhibicija. Grįžtamųjų inhibitorių tipai. Konkurentiniais inhibitoriai. Nekonkurentiniai inhibitoriai. Fermentinės reakcijos Vmax konkurentinės inhibicijos atveju. Fermentinės reakcijos Vmax nekonkurentinės inhibicijos atveju. Metabolizmas. Anabolizmas. Katabolizmas. Adenozintrifosfato (ATP) molekulė. ATP hidrolizės reakcijos lygtis. Endoergoninės reakcijos. Sudėtingų organinių junginių sintezės etapai. Bakterijos ir mikroskopiniai grybai. Medžiagų pernešimo pro plazminę membraną būdai. Kokios medžiagos patenka į ląsteles difuzijos būdu. Kokie baltymai vadinami nešikliais? Kaip medžiagos pernešamos pro plazminę membraną palengvintosios pernašos atveju? Aktyvioji medžiagų pernaša pro plazminę membraną. Kas užtikrina laipsnišką laisvosios energijos atsipalaidavimą iš sudėtingų organinių junginių ir šios energijos sukaupimą ATP pavidalu? Rūgimas. Glikolizė. Suminė glikolizės proceso lygtis. Tolesni glikolizės produktų virsmai. Rūgimo procesų energetinė išeiga. Iki kokių medžiagų oksiduojama gliukozė aerobinėmis sąlygomis. Gliukozės oksidavimo lygtis aerobinėmis sąlygomis. Aerobinio kvėpavimo metu vykstančių reakcijų etapai. Iki kokių medžiagų suskaidoma piruvo rūgštis aerobinėmis sąlygomis? Krebso ciklo pabaigoje susidarantys produktai. Kieno sintezei panaudojama ant ląstelės membranos susidariusio protonų elektrocheminių potencialų skirtumo energija? Koks kompleksas sudaro membranoje protonams laidų kanalą? Kiek pagaminama ATP molekulių, aerobiniu būdu suskaidžius 1 molekulę gliukozės? Galutinis vandenilio akceptorius aerobinio kvėpavimo grandinėje. Anaerobinis kvėpavimas. Denitrifikacija. Reakcija, kurią vykdo sulfatus redukuojančios bakterijos. Metano susidarymo stadijos iš CO2, veikiant metanogeninėms bakterijoms. Chemolitotrofais. Nitrifikacija. Nitrifikacijos dviejų fazių reakcijos. Nitrifikacijos procese dalyvaujančios bakterijos. Bakterijos, gaunančios energiją iš sieros bei geležies junginių oksidavimo. Fotosintezės proceso šviesos stadija. Vandens fotolizės lygtis. Fotofosforilinimas. Fotoredukcija. Pagrindiniai fotoredukcijos skirtumai nuo fotosintezės. Pagrindiniai genetinio kodo teorijos teiginiai. Transkripcija. Medžiagos, dalyvaujančios transkripcijos procese. Mutacija. Revertantai. Kaip veikia DNR molekulę jonizuojantieji spinduliai? Kaip veikia DNR molekulę alkinantieji agentai? Kaip veikia DNR molekulę nuosaikieji bakteriofagai ir transpozonai? Kaip naujame eukariotiniame organizme atsiranda nauji genų deriniai (lytinis dauginimosi būdas)? Bakterijų požymių perdavimo būdai.

Konservavimo pagrindai. Pieno ir pieno produktų mikrobiologija. Mikrobų patekimo į pieną keliai. Mikrobų dauginimosi piene fazės. Normali pieno mikroflora. Surinkto pieno kokybės rodikliai. Geriamojo pieno grietinėlės mikrobiologija. Raugai. Jų rūšys. Rauginto pieno ir jo produktų mikrobiologija. Raugintų pieno produktų mikrobiologijos kontrolė. Sviesto mikrobiologija. Fermentinių sūrių gamyba. Mikroorganizmų augimo dinamika sūrių augimo metu. Paviršiaus ydos. Mikrobiologinė kontrolė. Mėsa. Mėsos šviežumo nustatymas ir gedimo įvertinimas. Sūrymo mikroorganizmai (MO) ir jų įtaka. Sūdytų produktų gedimai. MO kitimo dėsningumai dešrų gamybos metu. MO kultūrų panaudojimas rūkytų dešrų gamybai. Dešrų gedimas, jų sukėlėjai. Apsaugos priemonės. Gyvulių kraujo MO. Subproduktų MO. Odų mikrobiologija. Žarnų mikrobiologija. Žuvų mibrobiologija. Šviežios žuvies MO. Žuvų gedimo sukėlėjai. Perdirbtų žuvų produktų MO. Nežuvinių mikroorganizmų žuvų mikrobiologija. Kepimo mielių mikrobiologija. Mielių gamybos kenkėjai. Grūdų ir jų produktų mikrobiologija. Kruopų ir miltų MO. Duonos gedimai sukėlėjai ir profilaktika. Konditerinių gaminių mikrobiologija. Cukraus gamybos mikrobiologija. Alaus gamybos MO. Alaus gamybos kenkėjai ir profilaktika. Vyno mikrobiologija. Vyno gamybos mikrobiologinis tikrinimas. Etilo alkoholio gamybos mikrobiologija. Organinių rūgščių gamybos mikrobiologija. Fermentinių preparatų gamyba mikrobiologija. Aliejų, margarinų mikrobiologija. Vaisių mikrobiologija. Vaisių laikymas konservavimas. Daržovių mikrobiologija. Daržovių laikymas ir konservavimas. Sanitariniai ir higieniniai reikalavimai įmonėms.

Medicininė mikrobiologija. L. Pasteras. R. Kochas. Mikroorganizmų sistematika, nomenklatūra, klasifikacija. Bakterijų morfologija. Mikroorganizmų struktūra, eukariotų ir prokariotų skirtumai, subląstelinės bakterijų formos. Kapsulės, žiuželiai, sporos. Spirochetos, aktinomicetai, mikoplazmos. Riketsijos ir chlamidijos. Virusų kilmė, sandara, klasifikacija, reprodukcija. Bakteriofagai. Bakterijų augimas, dauginimasis ir kvėpavimas. Mikroorganizmų mityba ir kultivavimas. Anaerobų kultivavimas. Virusų kultivavimas. Fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių poveikis mikroorganizmams. Sterilizacija ir dezinfekcija. Mikrobų genotipas, fenotipas, mikroorganizmų kintamumas. Genetinės mikroorganizmų rekombinacijos. Sanitarinė mikrobiologija, užterštumo rodikliai. Žmogaus normali mikroflora. Mikroorganizmų asociacijos, simbiozė. Vandens, dirvožemio ir oro mikroflora. Vaistinių augalų mikroflora. Vaistų mikroflora. GMP. Vaistinės žaliavos mikroflora. Fitopatogeniniai mikroorganizmai. Dirvožemio, vandens ir oro mikrobiologiniai tyrimai. Injekcinių vaistų formų mikrobinis užterštumas. Išorinio, peroralinio ir rektalinio vartojimo vaistai. Nesterilių vaistų formų mikrobinis užterštumas. Vaistinės sanitarinis režimas ir jo bakteriologinė kontrolė. Sterilizacija ir jos metodai. Dezinfekcija ir jos metodai. Aseptika ir antiseptika. Infekcinis procesas, infekcinė liga, organizmo imlumas. Infekcinės ir invazinės ligos. Epidemiologiniam procesui realizuotis reikia. Mikroorganizmų virulentiškumas ir patogeniškumas. Mikroorganizmų toksinai, jų funkcijos. Infekcijos vartai, reinfekcija. Imunologija. Imunitetas, jo rūšys, formos. Ląsteliniai ir humoraliniai nespecifiniai saugos veiksniai. Ląstelinio ir humoralinio imuninio atsako mechanizmai. Antigenai, antigeninė sandara. Imunoglobulinai, jų struktūra, funkcija. Antivirusinis imunitetas. Interferonai. Imunodiagnostika. Imunologinės reakcijos. Serodiagnostika. Agliutinacija ir precipitacija. Lizės, bakteriolizės ir KSR. Imunofluorescencijos testai. Virusų neutralizacijos hemagliutinacijos ir hemadsorbcijos reakcijos. Vakcinos, jų rūšys, gavimas. Seroprofilaktika ir seroterapija. Chemoterapija yra įvairių ligų gydymas antimikrobiškai veikiančiomis cheminėmis medžiagomis. Antibiotikai, jų klasifikacija, gavimas. Mikroorganizmų jautrumas antibiotikams. Stafilokokai. Streptokokai. Neiserijos. Korinebakterijos. Bordatelės. Mycobakterijų šeima. Stabligė. Dujinė gangrena. Clostridium botulinum. Clostridium difficile. Escherichia gentis. Salmonella gentis. Shigella gentis. Pseudomonadaceae šeima. Vibrionaceae šeima. Orthomyxoridae šeima. Adenoviridae šeima. Hepatitų virusai E. Rhabdoviridae šeima. Retroviridae šeima. ŽIV virusas.

Žaliavų ir medžiagų priežiūros programa pagal RVASVT programą. Biologiniai virusinės kilmės rizikos veiksniai. RVASVT programos patikrinimas maisto įmonėje. Gatavo produkto bandymas. Duomenų registravimas. Raštiška RVASVT patikrinimo ataskaita. RVASVT plano apžvalga. Darbo aplinkos fizikiniai veiksniai. Žuvies mikrobiologija.

PowerPoint pristatymas. "Mikrobiologijos objektas, istorinė raida, ryšys su kitais mokslais. Mikroorganizmų sistematika ir klasifikacija". Mikrobiologija, tai... Istorinė raida (schematiškai). Morfologinis tyrimų etapas (XVII amžius – XIX amžiaus pradžia). Fiziologinių (bakteriologinių) tyrimų etapas (XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pradžia). Imunologinių tyrimų etapas (XX amžius). Mikrobiologija Lietuvoje. Mikrobiologijos ryšys su kitais mokslais. Mikroorganizmų sistematika. Mikroorganizmų klasifikacija.

Mikrobiologijos tyrimo objektas ir uždaviniai. Pagrindinės biotechnologijos kryptys. Biotechnologijos vystymas Lietuvoje. Mikrobiologijos mokslo šakos, jų reikšmė liaudies ūkiui. Aprašomasis ir fiziologinių tyrimų periodas (A. Levenhuko ir L. Pastero darbai). Mikrobiologijos mokslo pasiekimų reikšmė medicinoje (R. Kocho, I. Mečnikovo, D. Zabolotnio, P. Erlicho, D. Ivanovskio darbai). Lietuvos mikrobiologai ir jų darbų reikšmė vystant mikrobiologijos mokslą respublikoje. Dirvožemio mikrobiologijos mokslo vystymas (S. Vinogradskio, M. Beijerinko, V. Omelianskio ir kiti darbai). Prokariotų ląstelės sienelės cheminė sandara ir jos funkcija. Gramteigiamos ir gramneigiamos bakterijos. Mikrobiologinės ląstelės citoplazminė membrana ir citoplazmos bei jų funkcijos. Nukleido plazmidžių sandara ir funkcijos. Kapsulės, žiuželių, fibrinų sandara ir funkcijos. Sporos, jų susidarymo etapai ir biologinė reikšmė. Mikroorganizmų sistematikos problemos. Mikroorganizmų sistematikos problemos. Endosporas sudarančios lazdelės ir kokai. Žarnyno infekcinių ligų sukelėjai. Bakterijų dauginimasis ir jų augimo fazės. Bakterijų genetinis aparatas, konjugacija, trandukcija, genų inžinerijos perspektyvos. Mikroorganizmų vystymuisi reikalingi kardinaliniai taškai (drėgmė, temperatūra, deguonis ir kt.). Mikroorganizmų mitybos tipų įvairovė. Molekulinio atmosferos azoto fiksatoriai. Azoto reikšmė. Amonifikacija, nitrifikacija, denitrifikacija ir bakterijų trąšų panaudojimas. Oro mikroflora ir sanitariniai reikalavimai geriamam vandeniui. Dirvožemio mikroflora. Agrotechnikos reikšmė dirvos mikrofloros vystymuisi. Rūgimo procesas (glikolizė, Entnerio-Dutarovo pentozinis kelias ir kt.). Pieno rūgščių rūgimo sukėlėjai ir jų reikšmė pieno produktų gamybai. Pektininių medžiagų skaidymas. Actarūgštės bakterijos. Acto rūgšties gamybos būdai. Celiuliozės skaidymo procesas. Jo biologinė ir praktinė reikšmė. Bakteriofagai. Virusų klasifikacijos principai. Mikrobiologinio preparato paruošimas ir dažymas. Mikrobiologinių priemonių sterilinimo būdai. Mitybinės terpės ir jų sterilizavimo būdai. Bakterijų grynos kultūros ir dažymas Gramo būdu. AIDS ir jo profilaktika.

Įvadas. Mikrobiologijos mokslo istorija. Mikrobų fermentai. Saulės šviesos bei kitokios radiacijos poveikis mikrobams. Mielių sistematika. Mielių reikšmė. Karbamido amonifikavimas. Urobakterijos. Sieros junginių apykaita, veikiant mikroorganizmams. Dalinis dirvos sterilizavimas. Virusų dauginimasis, augimas.

Įvadas. Biologinis nutekamųjų vandenų valymas. Nutekamųjų vandenų valymas biofiltruose. Nutekamųjų vandenų valymas aerotankuose. Dirbtinių aeracinių biologinio valymo įrenginių organizmai. Nutekamųjų vandenų ir jų nuosėdų biologinio valymo gerinimas. Išvados.

Paprastas mikrobų dažymas. Dažų paruošimas. Dažų gamyba. Dažantys popierėliai. Paprastojo dažymo technika. Metileno mėlynasis pagal Leflerį. Cylio karbolinis fuksinas. Neutralusis raudonasis. Negatyvusis dažymas. Dvigubas mikrobų dažymas Gramo būdu ir dažų paruošimas. Dvigubas mikrobų dažymas Gramo būdu. Karbolio fuksinas. Bakterijų žiuželių ir sporų nustatymas. Žiuželių dažymas Morozovo būdu. Sporų dažymas. Rūgštims atsparių bakterijų, jų endosporų ir kapsulių dažymo metodai. Rūgštims atsparių bakterijų nustatymas. Endosporų dažymas. Dornerio metodas. Prisotintas nigrozino tirpalas. Modifikuotas Dornerio metodas. Šeferio dažymo metodas. Ožeško metodas. Cylio-Nilseno metodas. Bakterijų kapsulių dažymas. Kapsulių dažymas Antonio metodu.

Biologijos testas-užduotys. Teisingi atsakymai.

Mikrobai. Mikrobų pernešimas. Infekcinių susirgimų ypatybės. Nešvarūs pinigai. Virusai. Bakterijos. Parazitai. Išvados. Darbas iliustruotas paveikslėliais.

Patogeniniai mikroorganizmai. Mikroorganizmai. Burnos mikroorganizmai. Plaučių mikroorganizmai sukeliantys ligą. Išvados.

Įvadas. Mikroorganizmų įvairovė. Virusai. Riketsijos. Mikoplazmos. Bakterijos. Aktinomicetai. Grybeliai. Spirochetos. Pirmuonys. Mikroorganizmų savybės. Aplinkos veiksniai ir jų poveikis mikroorganizmams. Abiotiniai veiksniai. Fizikiniai veiksniai. Cheminiai veiksniai. Biotiniai veiksniai (mikroorganizmų tarpusavio santykiai). Simbiozė. Mutualizmas. Konkurencija. Metabiozė. Satelitizmas. Sinergizmas. Antagonizmas. Parazitizmas. Amensalizmas. Neutralizmas. Išvados.

Mikrobiologijos referatas. Įžanga. Pseudomonas aeruginosa bendroji charakteristika. Taksonomija ir klasifikacija. Morfologija ir ultrastruktūra. Precipitinai ir precipitacijos reakcijos. Ekologija. Pseudomonas aeruginosa ląstelių ypatybės. Mikrobiologinė bei laboratorinė diagnostika. Bendra apžvalga. Bakterioskopinis tyrimo būdas. Bakteriologinis tyrimo būdas. Biocheminis aktyvumas. Serologinis tyrimo būdas. P. Aeruginosa infekcinės savybės. Kaip P. aeruginosa sukelia ligas? P. aeruginosa patekimas į audinius. Epidemiologija ir p. Aeruginosa sukeliamų ligų patogenezė. Epidemiologija. Antigenai. Patogeniškumo veiksniai. Sukeliamų ligų patogenezė. Sukeliamos ligos ir jų profilaktika. Sukeliamos ligos. P. aeruginosa poveikis augalams. P. aeruginosa poveikis žmogaus odai. Imuniteto ypatumai. Profilaktika ir gydymas. Kodėl P. aeruginosa yra tokia atspari antibiotikams? Kaip apsisaugoti nuo P. aeruginosa? Išvados.

Įvadas. Mikroorganizmų morfologija. Bakterijos. Bakterijų forma. Grybeliai. Pirmuonys. Riketsijos. Virusai. Mikoplazmos. Chlamidijos. Prokariotų ląstelės cheminė sudėtis. Mikroorganizmų fiziologija. Mikroorganizmų mityba. Mikroorganizmų kvėpavimas. Mikroorganizmų augimas ir dauginimasis. Mikroorganizmų fermentai. Metabolizmas. Toksinai. Pigmentai. Aromatinės medžiagos. Išvados.

PowerPoint pristatymas. Gyvybės medis. Archėjų atradimas. Archėjų paplitimas Žemėje. Archėjų struktūra. Pagrindinės archėjų formos. Skirstymas. Crenarchaeota. Euryarchaeota.

Mineralai. Mineralinės medžiagos. Pagrindiniai mineralai: kalcis, fosforas, geležis, natris, kalis, magnis, jodas, fluoras, selenas, cinkas, varis. Mineralinių medžiagų kiekis įvairiose daržovėse.

Įvadas. Mineralinės medžiagos. Mineralai. Kalcis. Fosforas. Magnis. Geležis. Jodas. Cinkas. Kalis. Natris. Chloras. Siera. Manganas. Fluoras. Varis. Chromas. Selenas.