(464 darbai)
(14 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Bakterijos. Rutulinės bakterijos. Lazdelinės bakterijos. Spiralinės bakterijos. Siūlinės bakterijos. Kitas skirstymas (pagal mitybos būdą ir deguonies poreikį). Autotrofinės bakterijos. Heterotrofinės bakterijos. Aerobinės bakterijos. Anaerobinės bakterijos. Bakterijos sandara. Bakterijos sandara. Bakterijų reikšmė. Darbas iliustruotas paveikslėliais (6). Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Bakterijos. Kaip klasifikuojamos bakterijos. Archėjų ir bakterijų palyginimas. Bakterijų mutacija. Bakterijų dauginimasis. Bakterijų mityba. Bakterijų gyvenamoji aplinka. Virusai. Paukščių gripo epidemija. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Mitochondrijos. Plastidės. Nuoseklios endosimbiozės teorija. Mitochondrijų evoliucija. Mitochondrijos DNR: genetinis konservatizmas prieš struktūrinę įvairovę. Paveldėtų ir įgytų mitochondrijų genomų palyginimas. Mitochondrijų filogenezė: viena ar kelios kilmės? Endosimbiozė ir genomo sumažėjimas. Mitochondrijų kilmė remiantis endosimbiozės teorija. Skaityti daugiau(10 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Bakterijos atsiradimo istorija. Bakterijos sandara. Bakterijų klasifikacija. Bakterijų formos. Bakterijų sukeliamos ligos. Gerosios bakterijos. Bakterijos yra naudojamos ir maisto pramonėje. Bandoma genetiškai pakeisti bakterijas! Skaityti daugiau(10 puslapių)
Įvadas. Fagų morfologija ir struktūra. Fagų cheminė sudėtis. Fagų atsparumas. Fagų klasifikacija. Bakteriofagija. Bakteriofago struktūra. Adsorbcija. Penetracija. Fagų komponentų biosintezė. Fagų subrendimas (susiformavimas). Išsilaisvinimas iš ląstelės. Lizogenija. Ekscizija. Skaityti daugiau(18 puslapių)
Įvadas. Kas yra toksinai? Bakterinių toksinų klasifikacija. Pagal cheminę sudėtį. Pagal veikimo mechanizmą. Pagal formavimosi ląstelėje būdą. Bakterinių toksinų ypatybės. Letalinės toksinų dozės. Svarbiausieji toksinai, jų struktūra, veikimo principas, sukeliami pažeidimai ar infekcijos, praktinė reikšmė. Botulino toksinas. Stabligės toksinas. Difterijos toksinas. Šigelės toksinas. Šigelės toksiną produkuojanti Escherichia coli. Bordetella pertussis bakterijų rūšies produkuojami toksinai. Staphylococcus aureus bakterijų rūšies produkuojami toksinai. Bacillus anthracis produkuojamas toksinas. Bakterinių toksinų reikšmė žemės ūkyje. Bakterinių toksinų reikšmė medicinoje. Išvados. Skaityti daugiau(17 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Pagrindiniai duomenys. Jūros formavimosi stadijos. Besiribojančios valstybės. Didžiausios Baltijos salos ir archipelagai. Baltijos jūros dugnas. Baltijos jūros naudingosios iškasenos. Gintaras. Baltijos jūros žuvys. Durklažuvė. Menkė. Lašiša. Brėtlingis. Baltijos jūros žinduoliai. Pilkasis ruonis. Jūrų kiaulė. Žieduotasis ruonis. Paprastasis ruonis. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Baltymai. Baltymų funkcijos. Katalizinė baltymų funkcija. Baltymų pernešimo funkcija. Baltymų susitraukimo funkcija. Sirukturinė-atraminė baltymų funkcija. Apsauginė baltymų funkcija. Reguliacinė (augimo ir audinių diferenciacijos) funkcija. Nervinio signalo generavimo ir perdavimo funkcija. Baltymų maisto funkcija. Baltymų cheminė sudėtis, klasifikacija ir struktūra. Baltymų išskyrimas ir gryninimas. Baltymų atsargos organizme. Baltymų katabolizmas ir apykaita. Baltymų katabolizmas virškinimo trakte. Baltymų monomerų - aminorūgščių pasisavinimas audinių ląstelėse. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Baltymų virškinimas. Druskos rūgšties susidarymas skrandyje, biologinė reikšmė. Aminorūgščių deamininimo būdai. Tiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Netiesioginis aminorūgščių oksidacinis deamininimas. Pagrindiniai amoniako šaltiniai organizme. Karbamido biosintezė. Kiti NH3 detoksinimo būdai. 12AR dekarboksilinimo būdai. Biogeninių aminų inaktyvavimas. Serotonino sintezė, biologinis vaidmuo, inaktyvavimas. Katecholaminų sintezė, biologinis vaidmuo. Histamino sintezė, biologinis vaidmuo, inaktyvavimas. Gama aminobutirato sintezė, biologinis vaidmuo. Aminorūgščių beazotinės liekanos metabolizmas. Kreatino biosinteze, biologinė reikšmė. Baltymų puvimo produktų susidarymas storajame žarnyne ir jų detoksinimas. Azoto balansas organizme. Baltymų apykaitos reguliacija. Parenteralinis maitinimas. Hemoglobino dariniai: oksihemoglobinas. Hemoglobino dariniai: karboksihemoglobinas ir methemoglobinas. H ir CO2 pernaša hemoglobinu. 2, 3- DPG( difosfoglicerato) įtaka deguonies pernašai hemoglobinu. Hemoglobino sintezės stadijos. Geležies apykaita žmogaus organizme. Hb skilimas iki galutinių produktų. Laisvas ir surištas bilirubinas, jo nustatymo diagnostinė reikšmė. Skaityti daugiau(30 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Darbo tikslas. Sužinoti kuo daugiau informacijos apie baltymus ir nukleorūgštis bei juos palyginti. Darbo uždaviniai. Baltymai. Baltymo struktūros. Pirminė baltymo struktūra. Antrinė baltymo struktūra. Alfa spiralė ir Beta klostė. Tretinė (globulės) struktūra. Joninė sąveika. Ketvirtinė baltymo struktūra. Elementų kiekis baltyme. Baltymas. Baltymų funkcijos. Nukleorūgštys. Purino bazės ir Pirimido bazės. Nukleorūgščių formos. DNR. RNR. RNR ir DNR palyginimas. Baltymų ir nukleorūgščių panašumai. Baltymų ir nukleorūgščių skirtumai. Išvados. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Baltymai. Denatūraciją sukeliantys veiksniai. Reikšmė. Nukleorugštys ir (ATP). DNR sandara. RNR sandara. DNR ir RNR biologinė reikšmė. Adenozintrifosfatas (ATP). Branduolys. Endoplazminis tinklas. Goldžio aparatas. Plazminė membrana. Ribosomos. Egzocitozė. Aktyvioji pernaša. Mitochondrijos. Fermentai. Skaityti daugiau(17 skaidrių)
PowerPoint pristatymas. Buveinė ir ekologinė niša. Sąveikos tarp rūšių. Rūšių konkurencija. Plėšrūnų ir jų grobio sąveika. Simbioziniai tarpusavio santykiai. Parazitizmas. Komensalizmas. Skaityti daugiau(24 puslapiai)
Įvadas. Bentosinių dumblių įvertinimo metodai. Faktoriai lemiantys dumblių paplitimą. Bentoso dumblių kiekybinė ir kokybinė sudėtis. Kiekybiniai dumblių įvertinimo metodai. Kokybiniai dumblių įvertinimo metodai. Grynųjų kultūrų gavimo metodai. Maitinamosios terpės. Išvados. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Žmogaus organizmo cheminė sudėtis. Peptidai, jų biologinė reikšmė. Baltymų I, II, III, IV struktūros ir savybių priklausomybė nuo struktūros. Baltymų rūšinis specifiškumas. Baltymų klasifikacija. Bendra charakteristika. Baltymų biologinės funkcijos. Gamtinių ligandų tipai ir jų sąveika su baltymais. Paprasti baltymai: albuminai, globulinai ir kt. Struktūra ir funkcija. Kolagenas, elastinas. Struktūros ir funkcijos. Lipoproteinai: struktūra ir biologinis vaidmuo. Gliukoproteinai: struktūra ir biologinis vaidmuo. Hemoglobinas ir mioglobinas: struktūra ir biologinis vaidmuo. Imunoglobulinai. Antigenai. Interferonai. Fermentų klasifikacija ir nomenklatūra. Fermentų savybės. Specifiškumas ir termobilumas. Fermentinių reakcijų priklausomybė nuo pH, ir substrato koncentracijos. Fermentų aktyvus centras; jo nustatymo metodai. Fermentų aktyvumo vienetai. Kofermentai, jų klasifikacija, struktūra, biologinis vaidmuo. Alosterinė reguliacija. Fermentų aktyvatoriai ir inhibitoriai. Fermentų konkurenciniai ir nekonkurenciniai inhibitoriai. Jų panaudojimas medicinoje. Imobilizuoti fermentai, panaudojimas medicinoje. Izofermentai: struktūra, savybės. Jų nustatymo diagnostinė reikšmė. Fermentų panaudojimas diagnostikai ir gydymui. Vitaminų bendra charakteristika. Hipovitaminozių priežastys. Vandenyje tirpūs vitaminai. Riebaluose tirpūs vitaminai. Pagrindiniai maisto angliavandeniai, lipidai, baltymai. Jų struktūra, biologinis vaidmuo. Baltymų, angliavandenių, lipidų virškinimas ir rezorbcija. Bendra metabolizmo schema. Gliukozės apykaitos keliai ląstelėje. Aerobinis gliukozės skilimas (bendra schema). Šio proceso reikšmė. Gliukozės skilimas iki piruvato rūgšties. Piruvato rūgšties oksidacinis dekarboksilinimas. Vitaminai, dalyvaujantys pirovynuogių oksidaciniame dekarboksilinime. Krebso ciklas, jo reikšmė. Pentozinis ciklas, jo reikšmė. Anaerobinis gliukozės skilimas. Pieno rūgšties apykaita. Kori ciklas. Glikogenezė. Gliukoneogenezė. Glikogenolizė. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Angliavandenių apykaitos reguliacija. Kvėpavimo grandinės struktūra. Kvėpavimo grandinės inhibitoriai ir diskonjugatoriai. Oksidacinis fosforilinimas. Substratinis fosforilinimas. Tulžies rūgštys, jų funkcija. Trigliceridų ir fosfolipidų biosintezė. Chilomikronai. Lipolizė. Kaskadinis trigliceridų lipazės aktyvinimo mechanizmas. Virškinamojo trakto ir audinių lipazės. Riebalų rūgštys. Beta oksidacija ir energetinė vertė. Riebalų rūgščių su neporiniu anglies atomų skaičiumi oksidacija. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Angliavandenių apykaitos procesų tyrimas. Cukraus kiekio nustatymas kraujyje Hagedorno-Jenseno metodu. Pieno rūgšties nustatymas Ufelmano reagentu. Pieno rūgšties susidarymas glikolizės proceso metu. Piruvinės rūgšties nustatymas. Neorganinio fosforo panaudojimas rūgimo procese. Tulžies tyrimai. Tulžies tyrimai. Cholesterolio išskyrimas ir jo atpažinimas. Kiekybinis chotesterino nustatymas kraujo serume. Ketoninių kūnų nustatymas. Riebalų kitimo produktų nustatymas. Rūgštiniu ir šarminiu albuminatų susidarymas. Pentonu atpažinimas. Glutationo kiekio nustatymas mielėse. Baltymu hidrolizės eigos tyrimas. Kokybinio urėjos atpažinimo reakcija. Kreatino nustatymas raumens audinyje. Kraujo krešėjimo tyrimas. Kraujo plazmos ir serumo baltymų atskyrimas. Osmosinio slėgio jtaka eritrocitams. Šlapimo rūgšties nustatymas. Urėjos nustatymas. Mineraliniu medžiagų nustatymas kraujyje. Albuminu frakcijos išskyrimas. Globulinu frakcijos išskyrimas. Skleroproteinu išskyrimas. Želatinos savybių nustatymas. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Biochemijos tyrimo objektas. Biochemijos raida. Statinės biochemijos etapas. Fermentų era. Molekulinės biologijos etapas. Biochemijos istorija Lietuvoje. Biochemijos sąlytis su kitais mokslais. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Biocenologijos žodynėlis. Autekologija. Bendrija. Bentosas. Biosfera. Biotiniai veiksniai. Buveinė. Cenopopuliacija. Detritas. Diagnostinės rūšys. Edemai. Ekosfera. Eliminacija. Eutrofizacija. Filosfera. Fitoplanktonas. Fizionomika. Fotosintezė.Halobiontai. Halofilai. Halofitai. Halofobai. Hidrobiontai. Komensalizmas. Koncentras. Konkurencija. Konsorcija. Konsortai. Kontinuumas. Litoralė. Morfologija. Mutualizmas. Nekrosfera ir t.t. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Biocenozių dinamika miško ekosistemoje. Cikliniai pokyčiai. Regeneratyvūs (nereguliarūs) pokyčiai. Asimptotiniai pokyčiai (vienkartiniai), arba ekologinės sukcesijos. Skaityti daugiau(14 puslapių)
Biofizikos mokslo sąvoka bei metodinė pozicija. Biofizikos vieta kitų biomedicinos mokslų tarpe. Kodavimas-dekodavimas — gyvybės esmės paradigma. Organizuotos ir neorganizuotos sistemos sampratos. Biofizikos mokslo raida. Aristotelio, Dž. Boreli, R. Dekarto, A. Volto, L. Galvani, A. Sniadeckio, Vinerio, Vatsono ir kitų mokslo darbai. Organizuotumas — funkciškai tikslingai organizuotų fermentinių reakcijų tinklas. Cheminių reakcijų kinetiką. Sąveikaujančių procesų kinetika: simbiozė, altruizmas, parazitavimas, konkurencija, plėšrumas. Organizuotų sistemų teoriniai pagrindai. Kodavimo-dekodavimo samprata. Grįžtamojo valdymo sistema. Kombinuoto valdymo sistema. Organizuotų sistemų valdymo principai pagal: grįžtamojo ryšio,tiesioginio ryšio bei kombinuoto ryšio informaciją. Valdymas pagal kombinuotų ryšių informaciją. Valdymo sistemos: automatai su atmintimi arba be jos. Optimalaus reguliavimo sistema. Prognozuojančios sistemos. Adaptyvios sistemos. Ląstelė — organizuota sistema. Neumann‘o besigaminantis ir besitobulinantis automatas. Apibendrintos prokariotinės ląstelės schema. Eukariotinės ląstelės schema sudėtingesnė. Ląstelės gyvenimo ciklai — bioinformacinės procedūros. Ląstelė kaip kodavimo-dekodavimo sistema. Genetinis kodas. Operonas — ląstelės molekulinė organizuota valdymo biotechnologinė sistema. Medžiagų transportas ląstelėje: pasyvus, aktyvus, osmosas ir difuzija. Ląstelės bioelektriniai potencialai. Ląstelių augimo dėsniai: eksponentinis, proporcingasis. Apoptozė — ląstelių mirtis. Organizmas-organizuota sistema. Daugialąstis organizmas,jo vystymosi schema. Ląstelių diferenciacijos modelis. Organizmų valdymas hormonais. Organizmo valdymas nerviniais tinklais. Jutimo organų biofizika. Psichofizikos dėsniai. Neurono funkcinė charakteristika. Neuronų tinklas. Neuronų sluoksniai. Besimokantis arba adaptyvus neurotinklas. Raumenų sistemos veiklos principai. Populiacijų biofizika. Populiacija ir jos augimo dėsniai. Populiacijos amžiaus reikšmė. Populiacijų plitimo modeliai. Populiacijų sąveikų dėsningumai. Gyvybė-adaptyvi, informaciją kaupianti kodavimo dekodavimo sistema. Gyvybė-cheminės evoliucijos tąsa. Biologinės raidos veiksniai. Konkurencinio sambūvio dinaminės sistemos. Biomolekulinė simbiogenezė. Genetinio kodo susiformavimas. Pagrindiniai informacijos srautai ląstelėje. Baltymai-valdomos vykdančios dekodavimo grandys. Gyvojo pasaulio raidos simbiogenezė. Skaityti daugiau
